Vilniaus policija informavo, kad 13.25 val. buvo gautas pranešimas, jog Ukmergės gatvėje, prie Benedikto turgaus, nepažįstamas asmuo su peiliu užpuolė pranešėją.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai išsiaiškino, kad pranešėjas nenukentėjo, medikų pagalbos neprireikė.
Pasirodo, kad prie kebabinės vyriškis fotografavo Ukrainos vėliavą, jam iš nugaros priėjo nepažįstamas asmuo, kuris ore ėmė mojuoti peiliu. Pranešėjas teigė, kad nufilmavo jį puolusį asmenį.
Policininkai pagal požymius ieškojo įtariamojo, tačiau kol kas nerado. Teigiama, kad pranešėjas dar sprendžia, ar rašyti pareiškimą.
Šokiruojančia patirtimi dalijosi ir M. Sėjūno bičiulis. Jis socialiniuose tinkluose kiek plačiau pasidalijo įvykio detalėmis.
„Ką tik su peiliu, iš nugaros, prie Benedikto turgaus buvo užpultas mano kolega Mindaugas Sėjunas. Pavojus sveikatai ir gyvybei nebegresia. Detalės – vėliau iš jo paties.
Papildau: staigi reakcija – Šiaulių gatvės pamokos – padėjo išvengti bet kokių sužalojimų. Policija dirba savo darbą. Buvo užpultas, kai fotografavo kebabinėje iškeltas Lietuvos ir Ukrainos vėliavas. Manome, kad šiaip gal koks nestabilus žmogus“, – rašoma draugo įraše.
M. Sėjūnas užpuoliko motyvacijos nežino
Kiek vėliau Delfi pavyko susisiekti ir su pačiu M. Sėjūnu.
„Tuo metu aplink nebuvo žmonių, per pietus labai gerai apsipirkti, nes sumažėja srautai, visi eina pietauti. Pasinaudojau proga išeiti ir, šalia kebabinės, pamačiau Ukrainos vėliavą. Nutariau ją nufotografuoti.
Man pasirodė gražu. Netrukus sulaukiau atakos iš nugaros“, – pasakojo pašnekovas.
M. Sėjūnas sako, kad artėjančią žmogaus figūrą pastebėjo šešėlyje.
„Aš pamačiau jo šešėlį, kadangi saulė švietė iš nugaros, supratau, jog kažkas priėjo prie manęs. Tas asmuo buvo labai arti, tiesiog išdygo su iškelta ranka. Greitai atsisukau ir toje rankoje pamačiau peilį.
Nežinau, kaip, bet išsisukau kažkaip, atšokau nuo jo ir išvengiau smūgio. Tada jis stabtelėjo ir ėmė švaistytis su tuo peiliu ore. Tą akimirką mintyse sukosi tik tai, kokį sprendimą protingiausia priimti.
Bėgti negalima, nes būčiau atsukęs nugarą. Žinote, jei būtų buvęs pagalys, tai vėl kitaip, bet tai buvo peilis. Juk ir vieno dūrio gali pakakti.
Galiausiai nusprendžiau trauktis į gatvę, kur daug automobilių. Pamaniau, kad jau geriau mane kliudo mašina, nei subado peiliu. Ir ši taktika puikiai suveikė. Sustojau ir išsitraukiau telefoną jį filmuoti, o jis atsuko nugarą. Kurį laiką jis taip ir stovėjo, kol aš greitai paskambinau 112. Viskas įvyko labai greitai. Kol kalbėjau telefonu jis ėmė tolti, o kalbant nebegalėjau jo fotografuoti, tad taip jis ir nutolo“, – Delfi komentavo jis.
Pasiteiravus, ar užpuolikas buvo matytas, M. Sėjūnas patikino, kad šį žmogų matė pirmą kartą. Be to, susidūrimo metu peiliu nešinas vyras nepratarė nė žodžio. Pašnekovas tiki, kad neprarasti budrumo ir greitai reaguoti jam padėjo paauglystėje išmoktos pamokos.
„Mūsų karta tą moka, jaunystės patirtis. Tiesą sakant, reikia suvokti, kad tokių žmonių tiesiog yra. Jų yra kiekvienoje šalyje. Ir iš to nereikia daryti skubotų išvadų ar pūsti burbulo.
Reikia saugoti save ir kitus. Tai tinka ir šių dienų kontekste, kai, pavyzdžiui, dalis žmonių skuba teisti kitus ar nusistatyti konkrečiai prieš rusus. Visi Lietuvoje gyvenantys žmonės yra mūsų žmonės, mūsų draugai. Tiesą sakant, manau, kad daugiau problemų su vadinamaisiais vatnikais turime pačių lietuvių tarpe.
Norėčiau, kad būtų kuo mažiau neapykantos. O tokių [agresyviai besielgiančių] visada buvo. Kalbant konkrečiai apie mane užpuolusįjį, tai tikrai nežinau jo motyvacijos, nes jis su peiliu buvo dienos metu ir veikė labai greitai“, – sako pašnekovas.
Užsiminęs apie šių dienų aktualijas – Rusijos karą Ukrainoje – M. Sėjūnas sako, kad stengiasi į save nepriimti pykčio.
„Nėra jokio pykčio. Tokių jausmų savyje negalima turėti. O kalbos apie neapykantą ir jos kurstymą tėra naudingos Putinui. Turime tą suprasti. Man gėda už tuos, kurie engia Lietuvos rusakalbius – tokius asmenis reikia priduoti policijai. Nebūkime barbarai. Dabar ypač reikia vienybės“, – įsitikinęs žinomas vyras.
M. Sėjūnas taip pat pridūrė, kad reikia būti budriems ne tik gatvėje, bet ir socialiniuose tinkluose. Jei pastebimas agresorius, apie jį reikia pranešti teisėsaugai.
„Svarbu suprasti, kad kalbant apie tokius žmones, juos iškeliant, pavyzdžiui, feisbuke, kaip tą daro dažnas, tas mažai žinomas asmuo tampa neva svarbiu, apie kurių reikia rašyti.
Nereikia tokiems žmonėms daryti reklamos ir duoti dėmesio. Jei matai, kad vykdoma antivalstybinė ar kita nusikalstama veikla – kreipiesi į policiją ir juos blokuoji, kad jų matomumas būtų kuo mažesnis.
Kuo mažiau dėmesio jiems, tuo švaresnis gyvenimas mums“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat skaitykite
