Kuršių nerija - be kuršių
Kuršiai (baltų genties atstovai) nebuvo tikrieji, nuolatiniai Kuršių nerijos gyventojai. Iki Vokiečių ordino pilių pastatymo jų pėdsakų pusiasalyje neaptinkama. Deniso NIKITENKOS nuotr.
Kuršininkė taiso tinklus. Žvejyba ir kurortinės epochos aukso amžiuje tebebuvo pagrindinis nerijos gyventojų amatas. XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Išskirtinis gyvenimo būdas. Papročiai. Kalba. Net mitybos ypatumai kuršininkus pavertė mokslininkų tyrimų objektu. Varnakandžiai. XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Bene savičiausias kuršininkų kalbos bruožas - žvejų kalba. Šeimose galėjo vyrauti dvikalbystė, bet ne žvejyboje. Tai pastebėta ir tarpukariu. Juodkrantė XX a. 5 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Ryškus kuršininkų bruožas - glaudžios, gilios sąsajos su kraštovaizdžiu, kuris buvo vienas iš svarbiausių čionykščių žmonių identiteto ramsčių. Nida XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
© Kuršiai (baltų genties atstovai) nebuvo tikrieji, nuolatiniai Kuršių nerijos gyventojai. Iki Vokiečių ordino pilių pastatymo jų pėdsakų pusiasalyje neaptinkama. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Kuršininkė taiso tinklus. Žvejyba ir kurortinės epochos aukso amžiuje tebebuvo pagrindinis nerijos gyventojų amatas. XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
© Išskirtinis gyvenimo būdas. Papročiai. Kalba. Net mitybos ypatumai kuršininkus pavertė mokslininkų tyrimų objektu. Varnakandžiai. XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
© Bene savičiausias kuršininkų kalbos bruožas - žvejų kalba. Šeimose galėjo vyrauti dvikalbystė, bet ne žvejyboje. Tai pastebėta ir tarpukariu. Juodkrantė XX a. 5 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
© Ryškus kuršininkų bruožas - glaudžios, gilios sąsajos su kraštovaizdžiu, kuris buvo vienas iš svarbiausių čionykščių žmonių identiteto ramsčių. Nida XX a. 4 deš. Deniso NIKITENKOS kolekcija.