1900-aisiais Klaipėdai nusipirkus Smiltynę joje ėmė kurtis vilų kvartalas. Atvirlaiškyje matoma vila su bokšteliu (išliko) priklausė garsiausiam uostamiesčio atvirukų leidėjui Robertui Schmidtui. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Tikras reliktas: ši kopa su buvusios ant jos smuklės pamatais pasitinka vos išlipus iš kelto. Būtent Smėlio karčema (vok. Sandkrug) davė pradžią Smiltynės gyvenvietės istorijai. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Iki Antrojo pasaulinio karo smuklėje ant kopos virė gyvenimas: paviljone grodavo muzikantai, žmonės vaišindavosi gėrimais ir grožėdavosi Klaipėdos panorama. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Smiltynės kurhauzas buvo tapęs viso uostamiesčio kultūrinio gyvenimo flagmanu. Ypač daug dėmesio (vyko koncertai, renginiai) Smiltynė sulaukė 1934 m., Jūros dienos metu. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinys.
Iš pradžių vokiškai („Sandkrug“), o tarpukariu – ir lietuviškai („Smiltynė“) pavadintas keltas sausakimšas plukdydavo klaipėdiečius į jų numylėtąją Smiltynę. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Geriausia vieta nusiplauti miesto dulkes. Smiltynės paplūdimyje tarpukariu. Šiame atviruke matyti alaus kioskas ir net telefono būdelė kopose. Deniso NIKITENKOS kolekcija.
Prabangus restoranas „Strandhalle“, stovėjęs ant apsauginio kopagūbrio netoli dabartinio centrinio paplūdimio. Jį verslininkai prieš keletą metų norėjo atstatyti. Deniso NIKITENKOS kolekcija.