Baltiškoji enigma - Lamatos žemė (2)
© Vilkų kampo piliakalnio (Šilutės raj.) aplinkoje 1968 m. rastos VIII a. lankinės segės. Archeologės Laimos Nakaitės tyrimai.
© Šalia Jomantų piliakalnio esančiame Jurgaičių kapinyne 1955 m. rastas ankstyvųjų viduramžių kalavijas. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
© Kalavijo makšties galo apkalas, XI a. Rastas 1896 m. Vėžaičių kapinyne (Šilutės r.). Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archeologinė kolekcija.
© Įmovinis kirvis, datuojamas V–VI a. ir 1899 m. iškastas Stragnų kapinyne (Klaipėdos r.). Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archeologinė kolekcija.
© X–XIII a. Lamatos žemės kario žirgo balnakilpė. Rasta 1913 m. Vėžaičių kapinyne (Šilutės r.). Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archeologinė kolekcija.
© XIX a. pab. Vėžaičių kapinyne (Šilutės r.) rastas V-VI a. vėrinys iš gintarinių karolių ir žalvarinių įvijų. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archeologinė kolekcija.
© Žakainių piliakalnis. Jį verta aplankyti dėl ypatingos priežasties: Vakarų Lietuvoje tai vienintelis piliakalnis su rekonstruotais gynybiniu grioviu ir pylimais. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Vyskupiškių piliakalnis (Klaipėdos r.), kuris ištįsęs beveik 300 metrų ir vienoje vietoje Graužulio upelio tarsi perskeltas į dvi dalis. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Toks Lamatos žemės viduramžių medinės pilies modelis pavaizduotas Žakainių piliakalnio (Šilutės r.) informaciniame stende. Deniso NIKITENKOS nuotr.
