Jūrinės kultūros anatomija
KU BRIAI doc. dr. Silva POCYTĖ Klaipėdos universiteto nuotr.
Dešimtys tūkstančių žmonių Jūros dieną 1934 m. kėlėsi į Smiltynę... pasiklausyti ošiančios jūros: garso, kurio jie nebuvo girdėję. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.
Kelionė į Jūros šventę tarpukariu. Tada ji turėjo politinį atspalvį ir privalėjo pagrįsti Klaipėdos krašto lietuviškumo dominavimą ir uosto svarbą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinys.
Buvęs Klaipėdos ir Lietuvos marinistinis simbolis: šiaurinio molo Baltasis švyturys. Užrašas ant jo byloja, jog šviežiai nudažytas likus 3 dienoms iki Jūros šventės. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinys.
© KU BRIAI doc. dr. Silva POCYTĖ Klaipėdos universiteto nuotr.
© Dešimtys tūkstančių žmonių Jūros dieną 1934 m. kėlėsi į Smiltynę... pasiklausyti ošiančios jūros: garso, kurio jie nebuvo girdėję. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.
© Kelionė į Jūros šventę tarpukariu. Tada ji turėjo politinį atspalvį ir privalėjo pagrįsti Klaipėdos krašto lietuviškumo dominavimą ir uosto svarbą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinys.
© Buvęs Klaipėdos ir Lietuvos marinistinis simbolis: šiaurinio molo Baltasis švyturys. Užrašas ant jo byloja, jog šviežiai nudažytas likus 3 dienoms iki Jūros šventės. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinys.