© Rudens pabaigoje Kretingos rajono savivaldybės administracija prie piliakalnio pastatė naują informacinį stendą. Deniso NIKITENKOS nuotr.

© Kasinėjimų pradžia 1933 m. Archeologai kuršių paveldo paminklą atidengė sluoksnis po sluoksnio: nuo XIII iki II a. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys

© Perkastas gynybinis pylimas aukščiausioje jo vietoje. Kiekviena pakopa žymėjo tam tikrą Impilties pilies gyvavimo laikotarpį. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys

© Istorinė 1933 m. nuotrauka: (iš dešinės) archeologas Balys Tarvydas, kasinėjimų vadovas gen. Vladas Nagius-Nagevičius, premjeras Juozas Tūbelis su žmona. Guli (pirmajame plane) - vienas iš archeologijos mokslo pradininkų Lietuvoje Jonas Puzinas.

© Taip 1934 m. atrodė vieta, kurioje archeologai aptiko paslaptingąjį tunelį - ąžuolinius vartus į medinę kuršių pilį: tarp pylimo ir upės šlaito rasta 8 m ilgio, 3 m pločio ir 1,8 m aukščio konstrukcija. Dabar pro čia yra patenkama į piliakalnio aikštelę.

© Karys matuoja unikalią ir niekur kitur visame Pietryčių Baltijos jūros regione neaptinkamą piliakalnio struktūrą: nuo XIII a. likusį griovį, įdubimą pylimo viršuje. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys

© Seni metodai: archeologų atkasti akmenys (piliakalnio pylimo sutvirtinimai) nudažyti kalkėmis. Kad geriau matytųsi. Nufotografuodavo, nurinkdavo ir tirdavo toliau. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys

© Kasantis gilyn atidengtas pats ankstyviausias, apie II a. po Kr., piliakalnio gyvavimo sluoksnis. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys

© Sudegusi medinė konstrukcija (pastatas arba vartų į pilį dalis). Ji liudija apie priešų antpuolius. Utenos kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys