Geležies prabudimas iš balų rūdos
© Neužbaigtas ietigalis, skirtas parodyti, kaip formuojama įmova ir atskirai, kalviškai, privirinami ašmenys. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Vizualinis pavyzdys, kaip atsiranda raštuoto plieno (Damasko) raštai. Ginklakalio Adomo Sviklo darbai. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Pragariškas karštis. Ugnies liežuviai veržiasi pro rudnelės angą, į kurią pridėta nauja medžio anglių ir balų rūdos porcija. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Rudnelėje temperatūra turi siekti apie 1 300–1 400 laipsnių, todėl į ją dumplėmis valandų valandas pučiamas oras. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Po maždaug penkių valandų rudnelė atsargiai išardoma siekiant pasiekti jos dugne susiformavusį geležies gabalą – kritę.Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Geležies lydymo krosnelės apačioje – specialiai padaryta anga, skirta ištekėti šlakui (lyg magma atrodančiam subprodukui).Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Gyvosios archeologijos eksperimento vadovas dr. Gvidas Slah šypsodamasis žnyplėmis laiko apie 4 kg svorio kritę. Deniso NIKITENKOS nuotr.
© Nuo pupų dydžio balų rūdos – iki geležies gabalo, kurį kalviai plaka kūjais, šalindami nepageidaujamas priemaišas. Deniso NIKITENKOS nuotr.