Pavasaris daugeliui yra tas metas, kai labiausiai pajaučiame gamtos trauką. Nes po ilgos ir tamsios žiemos ji kvepia viltimi.
Atrodo, kiekvienas sprogstantis pumpuras ar prasikalęs augalas bemat sunaikina tai, kas jau atgyveno ir sutrešo. Blogas mintis ir jausmus - taip pat.
Neabejoju, kad ir viršelio veidas šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė kiekvienam savo pacientui pavasarį su malonumu išrašytų receptą: „Dažniau išeiti pasivaikščioti po mišką ar pajūriu.“
„Man iki šiol jūra kaip stebuklas“, - prisipažįsta gydytoja ir pabrėžia, kad aktyvi fizinė veikla ne tik sustiprina kūną, bet ir išvalo mintis, atpalaiduoja, tarsi perkrauna smegenis. Jai pėsčiomis pajūriu nukulniuoti 20 kilometrų - vienas malonumas.
„Nesvarbu, ar kelionės metu danguje ritinėjasi saulė, ar pliaupia lietus, ar vėjuota - visos oro sąlygos gali būti įkvėpimu fotografijai.
Stebėdami, koks poetiškas gali būti rūkas ar dargana, tikėtina, pamilsite visokį orą“, - romantiškai apie fotografavimą kelionėse pasakoja fotomenininkė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė.
Aš pati esu gimusi ir augusi vienkiemyje prie ežero, tad nuo mažų dienų buvau gamtos vaikas. Dažniausiai prisimenu save mažą, sėdinčią ant didžiulės obels šakos - ten, aukštai, pasislėpus tarp tirštos lapijos, taip gera būdavo svajoti.
Likti vien su savo fantazijomis patikdavo ir tyliai įsliūkinus į rugių laukus, ar pievoje renkant žemuoges į mažą delną...
Gamtoje gali būti vienas, bet niekada nebūsi vienišas.
„Gamtoje nebūna blogų žmonių“, - į klausimą, ar nebijo vienas bastytis po miškus - juk gali sutikti piktų žvėrių ar žmonių, nedvejodamas atrėžia mokslininkas Tomas Ruginis.
Išbristi per neišbrendamą pelkyną, išmiegoti ir nesuledėti miške šalčiausią metų naktį, pramisti tuo, kuo su žmogumi gali pasidalinti gamta - tokius iššūkius sau kas savaitę kelia šis Robinzonas ir pats juokiasi, kad labiausiai išgarsėjo ne savo moksliniais pasiekimais, o tuo, kad miške išsikepė blynų su kirmėlėmis...
Ir iš tiesų, ar pastebite, kad gamta mus tarsi pakeičia? Vienus nuramina, kitus atvirkščiai - įkvepia lakstyti laukais, dar kitiems atgaivina kadaise labai svarbų buvusį rinkėjo geną...
Ne taip svarbu, koks kiekvieno iš mūsų santykis su gamta. Svarbu žinoti, jog ji bet kada priims mus į savo glėbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą