Tūkstančiai prevencinių priemonių, intensyvus patruliavimas, griežtėjančios baudos net investuojami milijonai nesustabdo amžinos pareigūnų kovos su kelių ereliais. Mat jie it grybai po lietaus neretai išdygsta priešais tavo automobilį belaukiant žalio šviesoforo signalo ar neria paskubomis į kairę, nesibodėdami parodyti anei jokio posūkio. Bausk nebaudęs, statistika kruvina.
Sieks griežtinti
Vairuotojų įžūlumo priblokšti valdininkai nebeišmano, kaip kariauti su kelių ereliais. Tad nusprendė imtis griežtų sankcijų pradedantiesiems vairuotojams. Dabar galiojančią sistemą, kai vairavimo egzaminą išlaikęs jaunuolis gauna laikiną, o po dvejų metų keičia į nuolatinį vairavimo pažymėjimą, siūloma keisti. Papildomus mokymus turėtų baigti tik tie, kurie keliskart pažeidė Kelių eismo taisykles (KET).
Penktus metus Seimas sprendžia pradedančiųjų vairuotojų rebusą. Dar 2008-aisiais buvo sugalvota, kad kiekvienas naujas vairuotojas, gavęs vairuotojo pažymėjimą, su tokiu gali važinėti tik dvejus metus. Tada išklausęs papildomus vairuotojų mokymus praktinio mokymo centruose, turi gauti nuolatinį pažymėjimą, galiojantį 10 metų. Tačiau tokie centrai taip ir nebuvo įkurti ir vis tebesprendžiama: reikia ar ne kelerius metus automobilius vairuojantiems asmenims rengti tokius mokymus.
Kol sprendžiama, visi menką vairavimo stažą turintys vairuotojai po dvejų metų patirties gauna ilgalaikius pažymėjimus. Jei siūlymams bus pritarta, jie įsigaliotų nuo šių metų liepos 1-osios.
Valdininkams genialios idėjos kilo po to, kai nacionalinio KET egzamino nė vienas laikiusiųjų neparašė be klaidų. Iš beveik 3,3 tūkst. Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą laikiusių dalyvių šiemet nebuvo nė vieno, atsakiusio į visus klausimus teisingai. Geriausiai pasirodė 3 dalyviai, padarę vos po vieną klaidą, tačiau buvo ir tokių, kurie klydo spręsdami kiekvieną klausimą.
Kad KET daugumai vairuotojų tamsus miškas, įrodo ir visai neseniai atlikta apklausa. 9 iš 10-ties vairuotojų prisipažįsta, kad jiems tenka pažeisti kelių eismo taisykles, o 4,5 proc. vairuotojų tai daro praktiškai kiekvieną kartą, sėdę prie vairo. Tokius rezultatus atskleidė draudikų inicijuotas tyrimas.
Įdomu tai, kad net 35 proc. apklaustųjų smulkius nusižengimus, pavyzdžiui, greičio viršijimą iki 10 km/val., stabtelėjimą neleistinoje vietoje išleisti bendrakeleivį ar panašius vertina kaip neturinčius reikšmingos įtakos eismo saugumui.
Nauji ribotuvai
Savo ruožtu kelių patruliai jau laukia į Lietuvą atriedančių naujų greičio matuoklių, o kad šie dar efektyviau veiktų, bus pasitelktos naujausios technologijos. Esą bausmės neišvengs net ir pavyzdingai prieš greičio matuoklius pristabdantys vairuotojai.
Kovai su greičio mėgėjais ketinama pasitelkti naujus daugiafunkcius greičio matuoklius, kurie matuos, kokiu vidutiniu greičiu automobilis nuvažiavo tam tikrą kelio atkarpą.
Šiuo metu pastebima, kad vairuotojai tiesiog sumažina greitį prieš stacionarų matuoklį, tačiau jį pravažiavę vėl spusteli greičio pedalą. Naujoji sistema nebeleistų taip gudrauti, nes duomenys būtų gaunami iš dviejų matuoklių.
Pravažiavus pirmąjį būtų nuskaitomas automobilio numeris ir pravažiavimo laiko, o, pavyzdžiui, už 20 km kitas matuoklis vėl nuskaitytų automobilio numerį ir paskaičiuotų, kokiu vidutiniu greičiu jis nuvažiavo visą atstumą.
Šie matuokliai vienas nuo kito gali būti statomi įvairiais atstumais - tai priklauso nuo to, kokio ilgio kelio ruožas yra be nusukimų.
Bronius KAZLAUSKAS, Vairavimo mokyklos vadovas:
- Ar vairavimo egzaminų sugriežtinimas gali pakeisti vairuotojų kultūrą kelyje?
- Tai yra grynas absurdas ir apie tai kalba žmonės, kurie visiškai nenusimano apie vairavimą arba atvirkščiai - tingi galvoti. Vairavimo mokykla nemoko nei viršyti greičio, nei gerti, nei chuliganiškai vairuoti. Čia labai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką tėvai rodo pradedančiajam vairuoti. Vairavimo mokymo griežtinimas pažaboti vadinamojo karo keliuose nepadėtų. Vis įžūlėjančių būsimų vairuotojų perauklėti per pusantro ar du mėnesius, kol vyksta kursai, nepavyks. Jaunimas vairuoja taip, kaip vairuoja visi aplinkui. O kaip visi aplinkui važiuoja. Juk dabar nėra jokios kontrolės. Vilniuje išimti visi greičio matuokliai. Reikia griežtinti tvarką keliuose, o ne vairavimo mokyklų sistemą.
Griežtinti daugiau nėra ko, nes ir taip gauti vairuotojo pažymėjimą yra be galo sunku. Žema Lietuvos vairuotojų kultūra su griežtesniais mokymo reikalavimais neturi nieko bendro.
Per 40 teorijos mokymui skirtų valandų, nors ir labai stengiamasi, jau susiformavusį charakterį pakeisti labai sunku. Dauguma vairavimo mokyklų stengiasi parodyti socialines reklamas ir įtikinti jaunus vairuotojus, kad kelyje reikia elgtis atsakingai. Tačiau kadangi daugiausia mokosi vėlyvosios paauglystės žmonės, jie tai praleidžia pro ausis ir tuo netiki.
- O kaip apskritai užauga tokie vairuotojai? Juk kitą kartą tėvai ir pavyzdingai vairuoja.
- Visų pirma vertybes jauniems žmonėms turėtų skiepyti tėvai ir ugdymo įstaigos.
Aišku, dažnai būna ir tėvai kalti, nes rodo absoliučiai blogą pavyzdį. Tačiau ir mūsų įstatymai taip jau surėdyti, kad vaikai žino savo teises, bet pareigų - ne.
Tėvai turi diegti nuo mažumės atsakomybę, griežtai auklėti, įkrėsti proto ir visai nesvarbu, ar pavyzdingai tas tėvelis vairuoja, ar ne. Tokių pavyzdžių apstu miestų gatvėse. Pažiūrėkite, kaip elgiasi mama su vaiku priėjusi prie šviesoforo. Apsižvalgo, ar mašinų nėra ir tik šlept bėgte su vaiku. O ką, galvojate, vaikas neįsimena?
Arba su dviračiu važiuoja priekyje mamytė, vidury vaikelis ir gale tėvelis. Ir visa trijulė pajuda per perėją. Bet nestumia dviračių, o važiuoja.
Nuo to viskas ir prasideda, nuo mažyčių smulkmenų, kurias vaikas pasąmonėje fiksuoja. Nepaklusnaus jaunimo auklėjimu turėtų užsiimti bendrojo lavinimo mokyklos, nors tai ir nėra paprasta, kadangi mokytojai jau nebėra autoritetai.
- Tai policija turėtų gerokai susirūpinti tokiomis smulkmenomis?
- Ne policija, o valdžia. Policija dabar neturi galimybių užsiimti normalaus masto prevencija. Atlyginimai maži, benzino nėra, tai kaip galima kalbėti apie policijos rūpestį, jei jie net pajudėti su tokiu finansavimu negali.
Rašyti komentarą