Automobilių ridos koregavimas: kas sustabdys sukčius

Automobilių ridos koregavimas: kas sustabdys sukčius

Buvęs klaipėdietis imasi iniciatyvos Lietuvoje įvesti tvarką naudotų automobilių ridos rodmenų reguliavimo srityje.

Jau 17 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ir Britų standartų institute dirbantis buvęs klaipėdietis aktorius Gediminas Kantauskas kartu su bendraminčiu Arturu Nemura praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos Seimą ragindamas sudaryti darbo grupę, kuri naujais įstatymais ar teisės aktais sutramdytų naudotų automobilių ridą klastojančius asmenis.

Skelbimuose - atvirai

Kantrybė vyriškiui trūko, kai vienoje Lietuvos interneto skelbimų svetainėje jis aptiko skelbimą apie automobilių ridos koregavimo paslaugas. Skelbime teigta, kad koregavimas atliekamas ne tik skydeliuose. "Galime patikrinti ir suvienodinti ridos parodymus ir kituose kompiuterių blokuose", - žadėta skelbime.

"Tai tik įrodo, kad Lietuvoje šioje srityje visiškai nėra tvarkos, ji visiškai nereguliuojama įstatymais. Vakaruose tokio skelbimo autoriais iškart susidomėtų policija, būtų iškelta byla, nes - nusikaltimas.

Didžiojoje Britanijoje teko girdėti ir apie įkalintus už tokią veiklą asmenis, Vokietijoje duomenų falsifikatoriui pirmą kartą nusižengus skiriama 7 000 eurų bauda, antrą kartą taikoma 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ten toks verslas yra giliame pogrindyje, o Lietuvoje atvirai nusispjaunama į viską", - piktinosi G. Kantauskas.

Pasak jo, yra dvi neigiamos automobilių ridos koregavimo, liaudyje vadinamo paprasčiausiu odometro atsukimu, pasekmės - iškreipiama tikroji mašinos vertė (ir taip sukčiaujant pasipelnoma iš žmonių), be to, kyla grėsmė, nors ir netiesioginė, eismo saugumui.

"Puikiai žinome, kad naudoti automobiliai neretai pasiekia Lietuvą jau su atliktomis ridos korekcijomis, bet tai jokiu būdu neturėtų būti norma tokiai veiklai mūsų šalyje", - sako lietuvis.

Siūlo ir mechanizmą

Jis teigė turįs pasiūlymų, kaip automobilių ridos koregavimo procesas turėtų būti sustabdytas ir galėtų būti pereinama prie skaidraus ridos fiksavimo mechanizmo.

"Kad reikalai pajudėtų, be jokios abejonės, turėtų būti bendra automobilių ridos duomenų bazė (BARDB), kuri Vakaruose veikia puikiai, bei privaloma serviso istorijos knygelė (SIK), kokia dabar galioja naujiems automobiliams.

KLAUSIMAS. "Kada automobilių ridos koregavimas, civilizuotame pasaulyje nelegali veikla, taps Lietuvos įstatymų užribiu?" - klausia Gediminas Kantauskas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Registruojant ar parduodant nenaują automobilį turi būti privaloma su visais reikiamais dokumentais pateikti ir SIK (jas išduoda ir užsienio pardavėjai). Nepateikus SIK "Regitra" turėtų automobilį pažymėti kaip netinkamą eksploatuoti ir nukreipti pas techninės apžiūros ekspertus, kurie, įvertinę mašinos būklę, išduotų naują SIK", - "Vakarų ekspresui" siūlymus dėstė G. Kantauskas.

Anot jo, ekspertai, prisijungę prie automobilio valdymo ar oficialaus tos markės atstovo duomenų bazės ir nustatę, kad rida neatitinka skydelio parodymų, fiksuotų dabartinius rodmenis ir, atsižvelgdami į visas technines charakteristikas, nustatytų faktinę ridos išraišką.

"Taipogi naujoje serviso knygelėje būtų atžyma, kad buvo rastas ridos korekcijos faktas", - siūlo vyriškis.

Be to, pasak jo, tvarką būtų galima padaryti ir tuo atveju, kai Lietuvos sieną kirstų naudoti užsienyje įsigyti automobiliai - jų rida turėtų būti fiksuojama muitinės, ir tie duomenys, pvz., 500 km tikslumu, turėtų sutapti su duomenimis, kuriuos gauna "Regitra", ir jie būtų fiksuojami Lietuvoje gautoje SIK.

Visai kita vertė

"Šiaip ar taip, koks galėtų būti skaidrus ridos fiksavimo veikimo modelis - diskusijų objektas. Aišku viena - kaip yra įteisinta būtinybė fiksuoti transporto priemonių kėbulų kodavimo ir klasifikavimo informaciją, taip reikia fiksuoti ir ridos duomenis. Ir pradėti tai daryti jau seniai yra metas, o ridos falsifikavimo faktą būtina pripažinti kriminaline veikla", - įsitikinęs G. Kantauskas.


Jis pripažįsta, jog naivu būtų tikėtis, kad visu 100 procentų sustabdytume ridos koregavimą, bet kai automobilio dokumentai būtų tvarkingi ir serviso istorijos knygelėje būtų visos atžymos, jo vertė būtų visai kita.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pirkėjas prieš įsigydamas automobilį gali gauti informaciją apie draudiminius įvykius, jo buvusių savininkų skaičių ir ridą. Tai, beje, yra mokama paslauga", - teigia lietuvis.

G. Kantauskas kreipimesi į Seimą siūlo sudaryti atitinkamus teisės aktus galinčią paruošti darbo grupę, į kurią būtų pakviesti atstovai iš Susisiekimo ministerijos, "Regitros", Muitinės departamento, Techninės apžiūros įmonių asociacijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos autoverslininkų asociacijos bei draudimo kompanijų.

"Tai - nesąžininga komercinė veikla"

Mindaugas BEIŠYS, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius
Iki šiol Lietuvoje niekas dar nebandė įstatymais reguliuoti atsakomybės už ridos klastojimą, net nėra įstatyminio pagrindo, kaip bausti tuo užsiimančius asmenis. Bet yra vilčių, kad situacija keisis - tai priklauso nuo Seimo, kuriame ruošiamas projektas, įpareigosiantis automobilio pardavėją nurodyti visus teisingus mašinos duomenis, kad nebebūtų nesąžiningos komercinės veiklos.

"Klaipėdoje "atsukėjų" rasti nesunku"

Vytautas BUTKUS, bendrovės "Solorina" serviso meistras
Odometrų atsukimas - praktiškai nacionalinis lietuvių verslas. Klaipėdoje yra bent kelios vietos, kur tą darbą gali padaryti. Ir ta paslauga nebrangi, 30-70 litų, priklausomai nuo automobilio. Pavyzdžiui, suklastoti "Audi" ar BMW rodmenis lengviau, "Peugeot" ar "Citroen" modelių - kiek sunkiau, bet iš principo ta procedūra yra paprasta, ir didelio skirtumo nėra, ar mechaninis odometras, ar elektroninis.
Kaip atpažinti, ar rodmenys nebuvo suklastoti? Jei prieš tai automobilis buvo pirktas naujas Lietuvoje, autorizuoti servisai turi visus duomenis apie jį. O jei parduodamas turguje atvežtas iš užsienio, tada jau gerokai didesnė rizika, kad jo odometras bus atsuktas, juolab kad pirkėjui ne visada pateikiama vadinamoji serviso knygelė. Tiesiog nereikia aklai tikėti tuo, kas parašyta prietaisų skydelyje. Jeigu mašinai - kiek mažiau nei 10 metų, o rodoma, kad ji nuvažiavusi vos 130 ar 150 tūkstančių kilometrų, taip paprasčiausiai negali būti. Juk Vakarų Europoje ar Amerikoje visai kiti atstumai, į darbą iš namų važiuojama kartais net šimtus kilometrų, vien per mėnesį rida gali pasiekti 10 000 km.

"Privalėtų deklaruoti tikrąją ridą"

Julius SABATAUSKAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Šiuo metu ruošiama Civilinio kodekso pataisa, kuria būtų numatytos naujos prievolės pardavėjams. Pavyzdžiui, parduodamas automobilį žmogus privalėtų deklaruoti ir tikrąją ridą, ir kitą informaciją, pavyzdžiui, sugadinimus, jei juos per avariją anksčiau yra patyręs tas automobilis. Pagrindinis pataisų tikslas - apsaugoti vartotoją, o šiuo atveju ridos klastojimas formaliai yra tas pats, kas ir dokumentų klastojimas.

KLAUSIMAS. "Kada automobilių ridos koregavimas, civilizuotame pasaulyje nelegali veikla, taps Lietuvos įstatymų užribiu?", - klausia Gediminas Kantauskas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder