Autorinka brenda iš krizės: šiemet jau įvyko 292 tūkst. automobilių sandorių

Daugiausiai – 60,6 tūkst. – Lietuvoje užfiksuota registruotų automobilių sandorių. Naujai į šalį įvežtų transporto priemonių skaičius pasiekė 40,2 tūkst. ir iki rekordinio 2008-ųjų metų rodiklio pritrūko vos 0,5 proc. Lyginant su pernai, šių automobilių įvežta 2,4 tūkst. (6,4 proc.) daugiau.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad lietuviai jau pamiršta ekonominį sunkmetį ir vis dažniau keičia automobilius.

„2013 m. gali būti pirmieji metai, kuomet bendras metų sandorių skaičius viršys 2008 metų rezultatus. Žinoma, rinkai tai yra iššūkis, nes vertinant pirmus tris ketvirčius įvyko 292 tūkst. sandoriai. O tai yra 6 tūkst. mažiau nei 2008 m. (298,2 tūkst.)“, – situaciją pristato lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

Naujų automobilių rinka – gelbsti akcijos ir reeksportas

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujų automobilių prekyba lėtėja. Trečią ketvirtį naujų automobilių parduota 1,5 proc. mažiau nei pernai. Autoplius.lt ir „Autotyrimai“ duomenimis, Lietuvoje liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 3,27 tūkst. naujų automobilių.

„Naujus automobilius vis dažniau perka privatūs asmenys. Tai rodo ekonomikos atsigavimą ir skatina naujų automobilių salonus ir toliau siūlyti įvairias akcijas. Verta pastebėti ir tai, kad mažėjančius naujų automobilių pardavimus vėl gelbsti augančios reeksporto apimtys“, – sako V. Daukšas.

Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – naujų automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį augo. Per tris mėnesius Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 5,66 tūkst., t. y. 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Latvijoje naujų automobilių pardavimai padidėjo 2,3 proc. iki 3,2 tūkst.

Pasak V. Daukšo, Lietuvos naujų automobilių rinkoje jaučiamas sąstingis. „Uždirbant vidutinį atlyginimą įpirkti naujų automobilių Lietuvoje neįmanoma, todėl labiau klesti naudotų automobilių rinka. Estijoje, kur vidutinis atlyginimas apie 900 litų didesnis nei Lietuvoje, nauji automobiliai taip pat didelė prabanga, tačiau nors ten šalis mažesnė yra daugiau galinčių sau leisti įsigyti naujų automobilių“, – atkreipia dėmesį lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

Liepos–rugsėjo mėnesiais populiariausios naujų automobilių markės Baltijos šalyse buvo „Volkswagen“ (Lietuvoje ir Latvijoje) ir „Toyota“ (Estijoje). Lietuvoje trečiąjį ketvirtį ypač šoktelėjo „Škoda“ markės automobilių pardavimai – net 51,8 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių viršūnę šoktelėjo „Škoda Octavia“ (185 vnt.). Šis modelis buvo populiariausias ir Estijoje (parduota 305 vnt.), o Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Ford Focus“ (156 vnt.).

Vidutinės kainos: nauji ir naudoti pabrango

Autoplius.lt vertinimu, vidutinė naudotų automobilių kaina liepos–rugsėjo mėnesiais buvo 10,4 tūkst. litų, t. y. 313 litų didesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir apie 100 litų didesnė nei praėjusį ketvirtį.

Pasak V. Daukšo, labiausiai – 6,6 proc., arba 1074 litais, paaugo 6–10 metų automobilių kaina, kuri dabar siekia 17,2 tūkst. litų.

„Kitų amžiaus grupių automobilių vidutinės kainos taip pat šiek tiek padidėjo. Autoplius.lt skaičiavimais, dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 9,6 iki 52,9 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 m. dyzeliniai automobiliai kainuoja 1,4 tūkst. litų, arba 52,9 proc., brangiau už benzinu varomus to paties amžiaus automobilius“, – teigia lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

Du ketvirčius iš eilės nuosekliai augusi naujų automobilių vidutinė kaina šių metų trečiąjį ketvirtį smuktelėjo iki 70,8 tūkst. litų, t. y. 2,2 tūkst. litų, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, tačiau lyginant su pernai nauji automobiliai brango 3,5 proc. „Naujų automobilių kainos pokyčius lėmė padidėję „Škoda“ bei smuktelėję BMW ir „Honda“ automobilių pardavimai“, – pastebi V. Daukšas.

Naujesnių automobilių įvežama mažiau

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama 12,3 karto daugiau naudotų automobilių nei naujų. Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 4,2, o Estijoje – beveik aštuonis – vienam naujam tenka 1,5 importuoto naudoto automobilio.

V. Daukšas pastebi, kad liepos–rugsėjo mėnesiais į Lietuvą įvežta 72 vienetais mažiau naujesnių – 1–5 metų – automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. „Pastebima, kad Lietuvoje mažėja 1–5 metų automobilių pasiūla – tai 2008–2010 metų ekonominio sunkmečio pasekmė. Tuomet pasaulyje žymiai krito naujų automobilių prekyba“, – sako V. Daukšas.

Senesnių nei 5 metų amžiaus importuojamų automobilių skaičius Lietuvoje augo. Labiausiai – 950 vienetais – padaugėjo 11–15 metų amžiaus transporto priemonių. Į Estiją ir Latviją dažniausiai įvežami naujesni – 6–10 metų automobiliai. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.

Pasak V. Daukšo, į Lietuvą daugiausiai įvežama naudotų dyzelinių automobilių, tačiau jų populiarumas per trečiąjį ketvirtį nežymiai smuktelėjo – nuo 73,6 iki 72,5 proc. visų įvežamų naudotų transporto priemonių. Latvijoje naujai įvežtų naudotų dyzelinių automobilių skaičius paaugo – nuo 77,9 iki 79,5 proc.