Kol kas policija užfiksavo tik vieną atvejį, kai automobilininkas pranešė nukentėjęs važiuodamas duobėta gatve. Automobilį "Renault Laguna“ vairavęs M.K. policijai pranešė, kad važiuodamas per duobę Klaipėdos gatvėje, netoli posūkio į Nidos gatvę, prakirto priekinę padangą.
Daug dažniau, anot Kretingos kelių tarnybos viršininko Artūro Meškio, kelininkai sulaukia vairuotojų skambučių su perspėjimais apie naujas duobes gatvėse, tačiau vairuotojai yra supratingi, ir tokių, kurie reikalautų atlyginti žalą dėl sugadinto automobilio, nebuvo.
Naudoja šaltąjį asfaltą
A. Meškys teigė: nors žiema dar nesibaigė, bet kelininkai jau dvi savaites taiso gatvių duobes.
"Net ir žiemą esant teigiamai temperatūrai, naudojame šaltąjį asfaltą, kuris konsistencija panašus į plastiliną. Tiesiog reikia atidaryti 40 kg maišą ir masę sukratyti į duobę, ją sutrombuoti. Šaltasis asfaltas per kelias valandas išdžiūva ir sustingsta. Tas gatvių vietas, kur laikosi vanduo ir jų asfaltuoti negalime, užpilame skaldos ir žvyro mišiniu ir pažymime vairuotojus perspėjančiomis gairelėmis“, - pasakojo A. Meškys.
Pasak jo, šaltasis asfaltas yra brangus malonumas: jis kainuoja vos ne triskart daugiau negu asfaltas, kuriuo gatvės lopomos vasarą.
A. Meškio teigimu, labiausiai duobėtos yra Klaipėdos ir Šventosios gatvės, kuriose nėra sutvarkyta paviršinio vandens nutekėjimo sistema. Todėl vanduo laikosi ant gatvės, o patekęs į asfalto plyšius ir sušalęs kilnoja ir ardo gatvės dangą.
"Daugiausiai duobių atsiranda, kai temperatūra dažnai kinta, pavyzdžiui, naktimis šąla, o dienomis – labai atšyla“, - kalbėjo A. Meškys.
Pasak jo, ir kelininkams ne visada įmanoma pastebėti gatvių duobes: jei jos – pilnos vandens, iš pirmo žvilgsnio nematyti, ar tai tik bala, ar po ja gatvėje žiojėja didelė duobė.
Privalo pasirūpinti gatvės būkle
Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Budginas teigė, kad mūsų rajone tebūna pavieniai atvejai, kai vairuotojas pareigūnams praneša patyręs avariją dėl duobės gatvėje.
"Vienomis gatvėmis rūpinasi Kretingos rajono savivaldybė, o kitomis – valstybės įmonė "Klaipėdos regiono keliai“. Kelių eismo taisyklės numato, kad atsakinga institucija privalo pasirūpinti, jog kelio būklė atitiktų eismo saugumo reikalavimus, - teigė A. Budginas. - Apsidrausdamas nuo nelaimingų atsitikimų, gatvės šeimininkas ruožą gali pažymėti kelio ženklu – šis įspėja vairuotojus elgtis atsargiai ir pasirinkti saugų greitį. Pavyzdžiui, tokiu kelio ženklu yra pažymėta Klaipėdos gatvė.“
Atlyginti nuostolių neprašo
Policijai užfiksavus įvykį, kad automobilio vairuotojas nukentėjo dėl duobėtos gatvės, šis gali kreiptis į kelią prižiūrinčią instituciją, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Nepavykus susitarti, galima bylinėtis civiline tvarka.
Kol kas mūsų rajone nebūta atvejų, jog dėl duobėtos gatvės nukentėjęs žmogus kreiptųsi į rajono Savivaldybę ar teismą, kad jam būtų atlyginti nuostoliai. Kauniečiai gi tam įsteigė net specialią komisiją Savivaldybėje, kuri ginčus su vairuotojais sprendžia taikiai ir gali kompensuoti patirtą žalą greičiau ir be teismo. Taip Savivaldybė esą ketina sutaupyti pinigų, nes pralaimėjus bylą teisme, Savivaldybei tenka ne tik atlyginti žalą vairuotojams, bet ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl gatvių remonto sprendžia seniūnaičiai
Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Povilas Černeckis rengia projektą rajono Savivaldybės tarybai, kuri turės nuspręsti, kokias gatves reikėtų šiemet remontuoti. Planuojama, kad šiam darbui atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Kretingos rajonui skirs 1,9 mln. Lt.
"Oficialiai kol kas mūsų savivaldybei nėra paskirta jokios sumos gatvėms remontuoti. Lietuvos automobilių kelių direkcija skiria lėšas savivaldybėms, o šios tarybos sprendimu jas paskirsto objektams“, - paaiškino P. Černeckis. Jo teigimu, sprendžiant, kokias gatves reikia remontuoti pirmiausiai, dalyvauja seniūnijų darbuotojai kartu su seniūnaičiais. Jie savo pasiūlymus pateikia Vietinio ūkio skyriui, kuris parengia projektą Savivaldybės tarybai.
Per duobę – atleidus stabdžio pedalą
"Niekur nedingsi – visur gatvės duobėtos, o visų duobių apvažiuoti neįmanoma. O ir užlygintos duobės situaciją pataiso tik trumpam – po kurio laiko vėl atsiveria naujos“, - situaciją Kretingos rajono gatvėse nusakė vairavimo mokyklos "Rida“ vairavimo mokytojas Romanas Vizgaudas.
Jis savo mokiniams pataria: jei neįmanoma išvengti duobės, tai prieš ją, kaip ir bet kokią kliūtį kelyje, reikia kiek įmanoma sulėtinti greitį ir važiuojant per duobę būtina atleisti stabdžio pedalą.
"Geriau pervažiuoti šiek tiek didesniu greičiu, negu paspaudus pedalą. Stabdant automobilio svoris metasi į priekį, todėl susidaro didesnis smūgis, o atleidus pedalą, automobilio priekis šiek tiek kilsteli“, - aiškino R. Vizgaudas.
Bendrovės "Naujasis autoratas“ serviso vadovas Antanas Armalis teigė kiekvieną pavasarį sulaukiantis klientų, kurių automobiliai nukenčia dėl duobėtų gatvių.
"Dažniausiai važiuojant per duobes sugadinamos automobilio pakabos. Todėl toliau važiuoti automobiliu yra neįmanoma“, - sakė A. Armalis. Pasak jo, atvejai, kai važiuojant per duobes prakertama automobilio padanga, yra retesni.
"Pajūrio naujienos"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą