Pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau skirtingi gamintojai praneša sukūrę savas ekologiškai švarios transporto priemonės - elektromobilio - versijas. Vis dėlto benzininiai ir dyzeliniai automobiliai dabartiniams savininkams gali tarnauti ramiai - elektra juos iš rinkos išstums dar negreitai.
Ratuotos elektrinės naujienos lyg iš gausybės rago pasipylė rugsėjo viduryje prasidėjus tarptautiniam Frankfurto autosalonui.
Anksčiau pasaulinėse automobilių parodose irgi būta nemažai naujomis technologijomis pasižyminčių koncepcinių modelių, tačiau būtent Frankfurte "grynieji" elektromobiliai užgožė hibridinius - ir įprastą vidaus degimo variklį, ir elektros motorą - turinčius "konceptus".
Vis dėlto dauguma Vokietijoje pademonstruotų elektromobilių - nepaisant žaliųjų maldų - į gatves neišvažiuos arba išvažiuos dar labai negreitai, geriausiu atveju - po kelerių metų.
Brangu, brangiau, brangiausia
 |
| NEPAISANT to, kad elektromobilių vairuotojams suteikiamos įvairios lengvatos, pavyzdžiui, nemokamo įvažiavimo į miestų centrus ar stovėjimo, tik 14 proc. žmonių yra pasiruošę mokėti už elektromobilį daugiau nei už turinčią vidaus degimo variklį transporto priemonę. |
Kompanijos analitikų teigimu, 2010-aisiais elektromobiliai sudarys vos 2 proc. automobilių rinkos. Iki 2025 metų šis procentas turėtų pasiekti 16, tad net ir ilgalaikėje perspektyvoje madas diktuos naftos produktais varomi modeliai - nepaisant to, kad per artimiausius 10 metų gamintojai, "Oliver Wyman" teigimu, į elektromobilių gamybą investuos apie 150 mlrd. eurų.
Suprantama, šiuos pinigus jie norės atgauti pelno už parduotus automobilius pavidalu, o būtent tai ir bus kliūtis jų populiarėjimui - ekspertai sako, jog daugelį potencialių klientų nuo elektromobilio įsigijimo atbaidys didelė kaina.
Tvirtinama, jog šiandien elektromobilių medžiagų ir gamybos kaina benzininių ir dyzelinių modelių kainą viršija 150 proc. Tyrimo autorių teigimu, net pradėjus masinę gamybą elektromobiliai bus 60 proc. brangesni nei paprasti automobiliai.
Kur kištukui rasti lizdą?
|
| INFRASTRUKTŪRA, t. y. elektromobilių įkrovimo vietų išvystymas kol kas taip pat stabdo tokio transporto plėtrą. |
Tačiau nedidelė elektromobilių paklausa bus ir dėl mažos jų ridos po vieno įkrovimo. Apklausos byloja, jog tik 13 proc. vairuotojų sutinka, kad jų mašina iki galo įkrovus akumuliatorius nuvažiuotų mažiau nei 250 km atstumą. Tokio rezultato, beje, dabartiniai koncepciniai modeliai net nepasiekia - jų deklaruojama maksimali rida po įkrovimo yra iki 200 km.
Stabdys yra ir infrastruktūros plėtra - Europoje kol kas nėra išvystytas, o daugumoje šalių - net nepradėtas kurti - elektromobilių "degalinių", tiksliau, įkrovimo vietų tinklas.
Kol kas bene daugiausiai šioje srityje yra nuveikusi Didžioji Britanija, kurioje yra apie 160 vietų, skirtų įkrauti elektromobilius (vien Londone - apie 100). Elektros įkrovimo vietų tinklas yra išvystas Suomijoje - tiesa, šios stotelės iš pradžių skirtos pašildyti mašinas prieš paleidžiant variklius, tačiau jos tinka ir elektromobiliams įkrauti.
Vyriausybių sutartys su įvairiomis kompanijomis dėl tokių stočių statymo pasirašytos Airijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Lietuva ir elektromobiliai
Prieš porą savaičių visus bent kiek elektromobiliais besidominčius Lietuvos gyventojus nustebino Neringos savivaldybė. Kurorto politikai nutarė visoje Europoje minimos Judriosios savaitės metu, rugsėjo 16-22 dienomis, į Neringos savivaldybę įvažiuojančius elektromobilius atleisti nuo vietinės rinkliavos.
Panašu, kad Neringos politikai tapo posakio "Kažkur skambėjo, bet nežinau, kur" auka. Jie neabejotinai girdėjo apie elektromobilius, tačiau patingėjo pasidomėti, ar bent vienas jų yra Lietuvoje.
O realybė tokia: serijiniai elektromobiliai kol kas neišplitę net Europoje - žemyno gatvėmis važinėja, skirtingais duomenimis, nuo kelių iki keliolikos tūkstančių elektra varomų automobilių (populiariausi - vokiškas "Smart ED", britų MINI E, norvegiškas "TH!NK City" bei indiškas "REVAi", pirmieji du iš paminėtų - eksperimento tvarka).
Pirmasis visavertės masinės gamybos elektromobilis pasaulyje - "Mitsubishi i-MiEV" - kol kas parduodamas tik Japonijoje, tik pagal išankstinius užsakymus ir tik verslo klientams. Fiziniai asmenys įsigyti juos Japonijoje galės tik nuo ateinančių metų balandžio. Kada šis "mitsubišis" bus pradėtas tiekti - ir ar bus pradėtas tiekti apskritai - Lietuvos rinkai, nežinoma.
Skiriasi pagal greitį
Šiuo metu pasaulyje nedidelėmis serijomis gaminama apie 40 skirtingų markių ir modelių elektromobilių, nors kai kuriuos jų pavadinti automobiliais gana sunku, greičiau tai yra dvivietės mikrotransporto priemonės (pvz., "Dynasty IT", "GEM car", "The Kurrent", ZENN, "ZEV Smiley" ar kt.).
Neoficialiai elektromobiliai skirstomi į kategorijas pagal pasiekiamą greitį: iki 60 km/h (vadinamieji kaimyniniai elektromobiliai), iki 100 km/h (gatvių elektromobiliai) ir per 100 km/h (greitkelių elektromobiliai).
Dar maždaug 30 skirtingų markių ir modelių elektromobiliai iki šių dienų neišgyveno - jų gamyba buvo nutraukta.
Pigusis iš Indijos
Didelės kainos ledus serijinių elektromobilių srityje gali pralaužti indų kompanija REVA, autosalone Frankfurte pristačiusi elektra varomą modelį NXR. Kūrėjų teigimu, mašina, kurio gamybą serijiniu būdu tikimasi pradėti pirmame 2010 metų ketvirtyje, kainuotų nuo 9 995 eurų. Maksimalus automobilio greitis - 105 km/h, vienu baterijų įkrovimu jis gali nuvažiuoti 160 km atstumą. Įkrovimas trunka 8 valandas.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą