Šiandien parlamentarai nusprendė, kad KET pažeidėjų skundų nagrinėjimas iš administracinių teismų pereis bendriesiems teismams, kuriuose teisėjų darbo krūvis mažesnis. Dėl to skundų nagrinėjimas turėtų sutrumpėti nuo 10–12 iki maždaug 2–3 mėnesių.
Teisingumo ministerijos siūlymu, už nepavojingus KET pažeidimus, kai pažeidėjas neginčija savo kaltės, bus taikoma Vakarų Europoje populiari valstybės ir pažeidėjo "susitaikymo“ galimybė. Valstybė leistų tokiems pažeidėjams per nustatytą terminą sumokėti tik pusę piniginės baudos sumos. Taip būtų išvengta bylos nagrinėjimo teismuose, jei skundu siekiama tik sumažinti baudos dydį. Tokia tvarka pagreitintų lėšų, gautų iš piniginių baudų, įplaukimą į valstybės biudžetą. Nepaisant to, kad pati bauda būtų mažesnė, tačiau negautas pajamas kompensuotų sumažėjusios teismų ir policijos darbo išlaidos. Teismams būtų suteikta galimybė daugiau dėmesio skirti sudėtingesnėms byloms.
Sugriežtinta baudimo tvarka už automobilio statymą neleistinoje vietoje. Tais atvejais, kai automobilį vairavo ne savininkas, o kitas asmuo, automobilio savininkas turės policijai nurodyti asmenį, kuris padarė pažeidimą. To nepadarius, automobilio savininkui grėstų bauda už savininko pareigų neatlikimą – nuo 300 iki 500 litų. Už pakartotinį pažeidimą bauda galėtų siekti net 2000 litų.
Seimas dar turi apsispręsti dėl siūlymo neleisti baudų už padarytus KET pažeidimus nesumokėjusiems asmenims atlikti automobilio techninę apžiūrą, perleisti automobilį kitiems asmenims.
"Panašų sankcijų prieš nesąžiningus vairuotojus modelį taiko kelios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Latvija. Tokia tvarka Latvijoje padėjo gerokai pagerinti baudų surinkimo procentą. Nors kai kurie ekspertai teigia, kad šios sankcijos yra per griežtos, kovojant su piktybiniais eismo taisyklių pažeidėjais turi būti taikomos visos priemonės, pasiteisinusios ir kitose šalyse“, – sakė ministras.
Seimas iki šiol nebaigė svarstyti Susisiekimo ministerijos prieš metus teikto įstatymo projekto, kuris užkirstų galimybę vairuotojams išvengti baudų už leistino greičio viršijimą, kai tai užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai, o vairuotojai tvirtina, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Pakeitus įstatymus tokiais atvejais transporto priemonės savininkas privalės nurodyti asmenį, kuris vairavo automobilį pažeidimo fiksavimo metu. To nepadarius arba nurodytam kaltininkui neatvykus į policiją, automobilio savininkas bus baudžiamas už automobilio nepriežiūrą.
"Policijos skaičiavimais, priėmus šį įstatymą į valstybės biudžetą kasmet papildomai būtų surenkama apie 50 mln. litų baudų. Greičio fiksavimo automatai duotų daugiau naudos“, – kalbėjo ministras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą