Greičio mėgėja Ros-key lenktynėse automobilio nelaužytų

Prie vairo

Į sceną pseudonimu Ros-key grįžtanti solinė atlikėja Rosita Paulauskaitė, klaipėdiečiams žinoma kaip radijo stoties "Vox Maris" laidų vedėja, sako savo gyvenimo be automobilio neįsivaizduojanti.

B ir C vairavimo kategorijas jau turinti mergina svajoja dar vairuoti ir motociklą.

"Ketinu laikyti A kategorijos vairavimo egzaminus, nes noriu motociklo. Mama verkia, nesupranta, kam man to reikia, o aš labai mėgstu greitį. Visos mano mokėtos baudos būdavo už greičio viršijimą", - sako Rosita.

Kodėl prireikė įsigyti ne tik B, bet ir C kategoriją?

Ne reikėjo, o norėjau. Kodėl neišlaikyti, jei galima? Vairuotojo pažymėjimą gavau labai anksti, dvyliktoje klasėje - dar net negalėjau vairuoti, nes nebuvo aštuoniolikos. Būdavo labai linksma, kai mokiausi vairuoti su "gaziku". Važiuoju tokia maža, manęs prie vairo net nesimatydavo, tik instruktorius šalia sėdi... Žmonės važiuodami pro šalį juokdavosi.

Turėjai daug automobilių?

Pirmoji buvo "Honda Civic", kurią nusipirkau tik sulaukusi aštuoniolikos. Dar turėjau tris mazdas. Beprotiškai dievinu sportines mašinas, todėl ir dabar, nors nusipirkau "Renault Megane", bet vis tiek sportinę - kupė. Na, ji gal ir nėra mano svajonių mašina, bet mane visiškai tenkina. Kai jau prireikė man pirkti mašiną, paskambinau draugams ir pasakiau, kad ieškau. Jie man sako, kad yra "Renault Megane". Aš taip nusivaipiau - reno... O draugai vis tiek neatlyžo, sako, atvarysim prie darbo, o tu pažiūrėk, gal patiks. Na, ir ką, tik atvarė, pamačiau ir iškart - mano. O svajonių mašina kokia būtų, net sunku pasakyti. Labai jau daug jų yra.

Kodėl toks šuolis nuo japoniškų prie prancūziškos?

Nusibodo tas japoniškas taisyti. Jei turėčiau draugą, kuris taisytų, gal būtų buvę kitaip, o pačiai vargti labai erzina. Ir pinigų labai daug "sukišu". Tiesa, jei kas nors pradeda barškėti, jau netgi žinau, kas tai gali būti ir kur reikia važiuoti taisyti. Pati ir detalių važiuoju pirkti. Yra buvusi tokia istorija, kai tik nusipirkau "Honda Civic". Žodžiu, prireikė man tada vadinamosios granatos, o aš nuvažiavau ir nusipirkau guolius. Dar, prisimenu, labai džiaugiausi, kad taip pigiai gavau... O meistrai juokėsi: "Ką čia nusipirkai". Žodžiu, grįžau atgal į parduotuvę, išsivedžiau pardavėjus į lauką, prie mašinos, ir parodžiau, kas yra negerai. Tada jie man liepė nemažai primokėti, ir vietoje guolių gavau granatą. Pirmąsyk tuomet nusivyliau, kad turiu mašiną. Bet užtat meistrams daviau buteliuką ir nereikėjo mokėti už granatos keitimą.

Ar renkantis automobilį tau svarbu komplektacija, spalva ir panašūs dalykai?

Visiškai ne. Aš net nežinau, ar pas mane mašinoje yra oro pagalvės. Tik labai patinka mašinoje klausytis muzikos. "Renault" yra originalios kolonėlės, geras garsas. Kai tik nusipirkau, važiuodavau visu garsu hip-hopą užsileidusi, o žmonės žiūri... na, galvoju, čia kažkas ne taip. Grįžau namo, paleidau muziką, uždariau dureles ir klausausi iš lauko. O siaube, koks garsas.

Greitį mėgsti, tai galbūt ir kokiose nors lenktynėse esi dalyvavusi?

Esu dalyvavusi draguose prie Tarptautinės jūrų perkėlos, bet ne su savo mašina. Su saviške niekada nedalyvaučiau, o čia vienas žavus vaikinas man davė pavažiuoti. Žiūrėti dragus man neįdomu, bet pačiai smagu pabandyti. Norėčiau ir ralyje jėgas išmėginti, kodėl gi ne? Nemėgstu tik tokių dalykų kai, pavyzdžiui, žiemą ant slidaus kelio kai kurie vairuotojai užtraukia rankinį stabdį ir sukinėjasi. Nesuprantu, kam taip laužyti mašiną. Mane tai nervina. Be to, niekada nerizikuoju važiuoti baigiantis benzinui.

Esi kultūringa vairuotoja?

Be aistros greičiui turiu dar vieną ydą - nerodau posūkių. Žinau, kad tai blogai, bet aš tik paskutinę minutę sugalvoju, kur noriu važiuoti ir kad reikia sukti... Be to, labai nemėgstu segtis diržo. Jaučiuosi kaip pririšta, nervinuosi, jis man trukdo vairuoti. Gal tai yra charakterio bruožas?

O šiaip esu labai kultūringa ir sąžininga vairuotoja. Pėsčiuosius visada praleidžiu, sustoju. Niekada nevažiuoju degant raudonam šviesoforo signalui. Ir šiaip visus kultūringai praleidžiu. Ir tranzuotojus visada paimu. Žinoma, padarau šiokį tokį "face control". Pavežu vaikus, studentus.

Avarijos nesu padariusi. Na, vieną kartą tik į mane įvažiavo toks diedukas iš šalutinio kelio. Aš tada dar buvau nusiskutusi plikai plaukus. Išlipu iš mašinos, o jis kad puls ant manęs: "Ką čia, "pacanke", vairuoti nemoki?" Aš jam bandau paaiškinti, kad jis kaltas, bet neklauso. Iškvietėm policiją, o tie irgi ant manęs puola. Sakau: "Apsidairykit, juk jis iš šalutinio". Tie žiūri - ogi tikrai.

Kartą dar ryte važiavau apsimiegojusi benzino pilti. Pilu, o degalinės operatorius pribėga: "Ką, skraidyti susiruošei?" Pasirodo, pyliau 98-ą. Nieko baisaus, ant viršaus dar ir 95-o prisipyliau."

Daug dėmesio skiri automobilio priežiūrai?

Jeigu kas nors tik subarška, iškart važiuoju taisyti. Negaliu net pagalvoti apie tai, kad atsikeliu ryte, o mašina neužsiveda... Neįsivaizduoju, ką be jos daryčiau, kai mano toks greitas gyvenimo tempas. Žiemą stengiuosi kuo rečiau plauti, nes esu jau pasimokiusi. Kartą nusiploviau mašiną ir susiruošiau į vakarėlį. Išsipuošiu, jau važiuosiu, o mašina neatsirakina - užšalo. Ko tik aš nedariau, netgi skambinau tiems, kurie visrakčius turi. Ir taksistų prisikviečiau. Kaukinom kaukinom tą mašiną, visus kaimynus ant kojų sukėlėm, bet paskui pavyko įlįsti pro bagažinę. Į vakarėlį vis tiek nuvažiavau. Būčiau ir taksi važiavusi, jeigu ką.

Turiu dar mašinoje tokį sportbatuką "inkariuką", pakabintą ant veidrodėlio. Visi galvoja, kad jis koks nors kvepiantis, o tai - tiesiog paprastas vaikiškas sportbatukas. Man jis labai patinka, toks "repovas".

Giedrė NORVILAITĖ