Greičio slopinimo kalnelių fronte - šis tas naujo

Pastaruoju metu vis daugiau ginčų bei pasipiktinimo keliantys greičio slopinimo kalneliai Klaipėdos gatvėse turėtų keistis - vietoje nepatvarių guminių greičio ribotuvų turėtų atsirasti iš asfalto suformuoti iškilumai. Tačiau kada tokia naujovė išvys dienos šviesą, kol kas neaišku - tik viliamasi, kad tai gali atsitikti dar šį rudenį. Tuo tarpu dabartinė greičio slopinimo įranga akivaizdžiai diskriminuoja vairuotojus - lengvieji automobiliai priversti stabtelėti prieš ją, o daugiatoniai sunkvežimiai, keliantys kur kas didesnį pavojų, kalnelius įveikia greičio nesumažinę nė vienu kilometru per valandą.

Kvadratinės plokštės formos greičio slopinimo kalneliai - bene populiariausia greičio ribotuvų rūšis Klaipėdos gatvėse. Yra ir vadinamųjų gulinčių policininkų - per visą gatvės plotį paklotų kalnelių, tačiau tik - keliose vietose.

Būtent kvadratinius kalnelius ir galima vadinti diskriminuojančiais - nenorėdami laužyti savo lengvųjų automobilių, visureigių ar mikroautobusų vairuotojai prieš juos stabteli, tačiau nei didieji autobusai, nei vilkikai to nedaro ir važiuoja nesumažindami greičio. Tokia tendencija ypač pastebima magistralinėse važiavimo iš uosto ar į uostą miesto arterijose - Baltijos ir Statybininkų prospektuose.

Dėl triukšmo ir keleivių

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai didelės neteisybės čia neįžvelgia.

Kodėl miestų gatvėse įrengiami ne ištisiniai, o daliniai greičio slopinimo kalneliai? - "Autosalonas" paklausė LAKD direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einančio Egidijaus Skrodenio.

Pagrindiniai motyvai du. Pirma, dėl to, kad važiuojant sunkiajam transportui, ypač su tuščiomis priekabomis, būtų mažesnis triukšmas. Antra - dėl autobusų keleivių patogumo, kad jie, autobusui įveikiant kalnelį, nepatirtų diskomforto.

Tie kalneliai dažniausiai yra prieš pėsčiųjų perėjas - tam, kad būtų apsaugoti per gatvę einantys žmonės. Tačiau juk sustabdyti didelį autobusą ar sunkvežimį į gatvę išėjus žmogui daug sunkiau nei lengvąjį automobilį. O tas didysis transportas važiuoja per dalinius kalnelius net nepristabdydamas...

Įrengiant kalnelius dažniausiai remiamasi statistika. Jie statomi ten, kur transporto intensyvumas - 10-20 tūkstančių priemonių per dieną. Vidutiniškai sunkiasvoriai automobiliai miestų gatvėse sudaro 3-7 proc. transporto priemonių, autobusai - 3 proc. Tad ne sunkusis transportas, o lengvieji automobiliai potencialiai kelia didesnį pavojų. Todėl ir orientuojamasi į didesnę dalį.

Iškiliosios perėjos

Tiesa, E. Skrodenis sutiko, kad daliniai kalneliai galėtų būti montuojami tik tiesiose, pėsčiųjų perėjų neturinčiose atkarpose, o prieš perėjas sumontuoti ištisiniai kalneliai pėsčiuosius apsaugotų dar geriau.

"Tačiau bene geriausias sprendimas - įrengti ne kalnelius, o tiesiog iškilią pėsčiųjų perėją, kuri ir pati būtų kaip greičio slopinimo kalnelis. Tokio sprendimo pranašumas būtų ir geresnis perėjos matomumas. Miestuose tokios perėjos tikrai rekomenduotinos. Jų jau yra ir Vilniuje, ir mažesniuose šalies miestuose", - sakė saugaus eismo specialistas.

Kodėl jų nėra Klaipėdos gatvėse?

"Sunku pasakyti. Gal jūsų savivaldybė taip taupo pinigus? Juk prie asfalto prisukti paprastą greičio slopinimo kalnelį ir pigiau, ir paprasčiau, nereikia jokių projektų. Kita vertus, ir tie kalneliai nėra blogai - vis geriau nei nieko", - mano E. Skrodenis.

Pasak jo, kalnelių įrengimo klausimais savivaldybės turi visišką laisvę - Susisiekimo ministerija ar LAKD gali joms tik rekomenduoti ką nors daryti ar nedaryti. O štai dabar nagrinėjamos pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės bus jau privalomos.

"Dar liepą paruoštos taisyklės yra atiduotos vertinti ministerijai. Jos turėtų būti patvirtintos, tad jomis savivaldybės jau privalės vadovautis. Tose taisyklėse numatomas ir mano minėtų iškiliųjų perėjų įrengimas", - teigė vienas LAKD vadovų.

Kaip nubausti?

Su tuo, kad daliniai kalneliai nepristabdo didžiųjų transporto priemonių, sutinka ir policijos pareigūnai.

"Taip, dažnai net nepristoję tokią greičio slopinimo įrangą pervažiuoja ir autobusai, ir sunkvežimiai. Formaliai eismo taisyklių - jei neviršija greičio - jie nepažeidžia. Bausti tokį vairuotoją būtų galima tik tokiu atveju, jei kitose eismo juostose automobiliai sustoja prieš perėją praleisti pėsčiųjų, o jis - ne", - "Autosalonui" sakė Ramūnas Šideikis, laikinai einantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko pareigas.

Jis pripažįsta, kad ištisinių, iš asfalto padarytų kalnelių idėja yra gera.

"Jie neplyšta, todėl gal net pigiau ir atsieitų - skaičiuojant išlaidas dabartinių greičio ribotuvų remontui ir keitimui. Tokie kalneliai, kaip, sakykime, Jakų žiede, būtų platesni, nepristabdę jų nepervažiuotų nei lengvieji automobiliai, nei didysis transportas.

Apie tokių kalnelių įrengimą savivaldybėje veikiančioje Saugaus eismo komisijoje pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Gal kada ir jie ateis į Klaipėdos gatves?" - vylėsi policininkas.

Pirmieji - rudenį?

Tuo tarpu uostamiesčio savivaldybės tarnautojai sako manantys, kad naujieji, asfaltiniai kalneliai dabartinius galėtų pakeisti dar šiais metais.

"Jau bendravome su rangovais ir paprašėme, kad jie apskaičiuotų, kiek tokių greitį mažinti skirtų kalnelių iš asfalto įrengimas galėtų kainuoti. Preliminariai vieno kvadratinio metro kaina būtų apie 200 litų. Tai reiškia, kad jie būtų pigesni, mat dabartinių kalnelių įrengimas kainuoja ir iki 8 tūkstančių litų", - "Autosalonui" sakė Liudvikas Dūda, savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius.

Pasak jo, jeigu ir medžiagos būtų kokybiškos, ir darbai atlikti tinkamai, ištisiniai asfaltiniai kalneliai galėtų tarnauti ilgiau nei dabartiniai pagalvės formos greičio ribotuvai. L. Dūdos nuomone, senuosius kalnelius naujais reikėtų pakeisti visose gatvėse.

"Manome, kad pirmieji ištisiniai kalneliai galėtų atsirasti dar šių metų rudenį. Suprantama, ne visur iš karto jie pakeistų senuosius - iš pradžių ten, kur jie yra labiausiai nusidėvėję, kur suirusi asfalto danga. Tikimės jau šiomis dienomis pradėti viešo paslaugų pirkimo procedūras", - teigė valdininkas.

Svarbu, kad tiktų autobusams

Gintaras NENIŠKIS, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius
Viena vertus, prisukti prie asfalto tą "pagalvę" - dalinį greičio slopinimo kalnelį - yra pigiausiai ir paprasčiausia. Kita vertus, vadinamieji žemagrindžiai autobusai - o jų miesto gatvėse yra dauguma - nepritaikyti bet kokioms eismo sąlygoms, todėl ištisiniai kalneliai, "gulintys policininkai", tokiems autobusams yra problema. Visų pirma - dėl keleivių patogumo, nes kai autobusas važiuoja per ištisinius kalnelius, žmones tikrai labai krato. Todėl yra rekomendacijos vengti tokių greičio ribojimo priemonių montavimo.
Tačiau pripažįstu, kad galėtų atsirasti iškiliosios perėjos - tose vietose, kur dabar yra perėjos, saugomos greičio ribotuvų. Dabar sunku pasakyti, kiek tokio sprendimo įgyvendinimas kainuotų, tačiau tokios perėjos būtų ir efektyvesnės, ir gražesnės. Tų perėjų yra įvairių standartų, todėl prieš nusprendžiant ką nors konkretaus reikėtų išsirinkti optimalų variantą. Geras pavyzdys - perėja prie Kalotės gyvenvietės, ją autobusai įveikia labai patogiai, o ir lengvieji automobiliai, ir autobusai priversti stabtelėti.

VILTIS. Pastaruoju metu būta ne vieno atvejo, kuomet nepatvarūs greičio slopinimo kalneliai apgadino miestiečių automobilius. Yra vilčių, jog tokia eismo saugumo įranga bus pakeista kita - patikimesniais ištisiniais iš asfalto suformuotais kalneliais. NELYGYBĖ. Lengvieji automobiliai priversti stabtelėti prieš ją, o daugiatoniai sunkvežimiai, keliantys kur kas didesnį pavojų, kalnelius įveikia greičio nesumažinę nė vienu kilometru per valandą. BLOGI. Prie asfalto prisukami pagalvės formos kalneliai yra ir brangūs, ir nepatvarūs.

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.