Kada atvažiuos savarankiški automobiliai (7)

Pabaiga. Pradžia - spalio 28 d. "Vakarų ekspreso" numeryje.

Rusija - atsilikusi

Bepilotį elektromobilį bando ir Nanjango technologijos universitetas Singapūre, o štai rusai rugsėjį išplatino visą pasaulį (netgi labiau išprususius Rusijos gyventojus) prajuokinusį pareiškimą. Kompanija "RoBo SiVi" pareiškė sukūrusi ir rinkai jau kitąmet ar 2016 metais pasiūlysianti automobilio autopilotą, kainuojantį... apie 2 tūkst. dolerių. Priminsime, kad atitinkama "Google" įranga kainuoja mažiausiai 70 tūkst. dolerių.

Beje, įdomu tai, kad neseniai Rusijoje žlugo autonominio automobilio valdymo sistemos kūrimo konkursas. Pramonės ir prekybos ministerija buvo pasiruošusi kūrėjams skirti 100 mln. rublių subsidiją, tačiau norinčiųjų dalyvauti konkurse paprasčiausiai neatsirado.

Rusų ekspertai savikritiškai pažymėjo, jog šalis aukštųjų technologijų, naudojamų automobilių pramonėje, srityje yra beviltiškai atsilikusi. Be to, konstatuota, kad autonominių transporto priemonių naudojimas yra įmanomas tik šalyse, kur yra disciplinuota eismo tvarka...

Gali būti ir pigus?

O gal vis dėlto čia nieko juokingo ir toks pigus autopilotas įmanomas? Štai 19-metis studentas iš Rumunijos Jonutas Budišteanu (Ionut Budisteanu) pasauliniame jaunimo mokslo ir technikos konkurse laimėjo 75 tūkst. dolerių prizą, skirtą kompanijos "Intel". Teigiama, kad jis sukūrė autonominio automobilio valdymo sistemą, kainuojančią 4 tūkst. dolerių.

Pats jaunuolis pažymi, kad brangiausia "Google" technologija yra trimatis aukštos raiškos radaras, o J. Budišteanu panaudojo žemesnės raiškos radarą, atpažįstantį stambesnius objektus - mašinas, medžius ir namus.

Beje, praėjusiais metais britai iš Oksfordo universiteto irgi pranešė sukūrę "prieinamą" autopilotą, kainuojantį 7,7 tūkst. dolerių. Esą vėliau - per ateinančius 10 metų - jis gali atpigti iki 154 dolerių.

Panašias galimybes jau įrodė JAV kompanija "Velodyne Acoustics", iki šiol "Google" koncernui tiekusi net 85 tūkst. dolerių kainavusį automobilių aplinkos skenavimo sensorių. Dabar ji pranešė sukūrusi daug mažesnį ir dešimtkart pigesnį analogą. "Puck" pavadintas įtaisas kainuoja 7 999 dolerius. Jo diametras - 100 mm, aukštis - 65 mm. Prietaisas turi 16 lazerių, skenuojančių aplinką 100 m atstumu 300 000 taškų per sekundę greičiu.

Uždirbs programuotojai

Analitikų kompanijos "Lux Research" prognoze, autonominių automobilių pardavimo apimtys 2030 metais pasieks 87 milijardus JAV dolerių.

Tiesa, ekspertų teigimu, tas autonomiškumas nebus visiškas - esą 92 proc. šių automobilių, priskirtinų 2-ajam lygiui, savarankiškais vadinami bus tik sąlyginai, nes turės tik kai kurias autonomines funkcijas, pavyzdžiui, jau dabar serijinėse mašinose montuojamą adaptyvinės kruizo kontrolės sistemą, eismo juostas skiriančių linijų laikymosi įrangą, kelio ženklų atpažinimo ar avarinio stabdymo sistemą.

Šiek tiek "protingesnių", pavyzdžiui, galinčių orientuotis vietovėje, 3-iojo lygio automobilių, bus likusieji 8 proc., o visiškai savarankiškų, 4-ojo lygio automobilių, apskritai nebus parduodama, arba, remiantis optimistiniu scenarijumi, jų pardavimas bus minimalus - iki 250 tūkst. vienetų.

Didžiausia tokių automobilių rinka, ekspertų nuomone, taps Kinija - čia po 15 metų bus parduodama 35 proc. viso pasaulio autonominio transporto (arba 120 mln. vienetų), maždaug po 33 proc. teks JAV ir Europos rinkoms.

"Lux Research" analitikų nuomone, daugiausiai iš to uždirbs net ne patys automobilių gamintojai, o programinės įrangos kūrėjai bei pardavėjai.

Dar viena rinkos analizės kompanija "Navigant Research" spėja, kad iki 2035 metų bepiločių mašinų dalis tarp visų automobilių sieks 75 proc. Jie ims populiarėti po kelerių metų, ir per artimiausius 10 metų pasaulyje bus parduota 94,5 mln. automobilių, kuriems vairuotojo nereikės.

75 poc. ribą nurodo ir Tarptautinio elektronikos ir radioelektronikos inžinierių instituto (IEEE) atstovai, tiesa, manantys, kad ji bus pasiekta 2040-aisiais.

Kuo toliau, tuo pigiau

Finansų korporacijos "Morgan Stanley" analitikas Adamas Džonas (Adam Jonas) mano, jog autonominis transportas ims populiarėti 2026-aisiais, o dar po 20 metų visi automobiliai sugebės važinėti savarankiškai, o tai kasmet sutaupys 5,6 trilijono dolerių.

Kita JAV konsultavimo ir analizės kompanija, "IHS Automotive", mano, kad maždaug 2023 m. JAV Vyriausybė nurodys visuose parduodamuose naujuose modeliuose montuoti jų tarpusavio komunikavimo (angl. "vehicle-to-vehicle", V2V, liet. "automobilis - automobiliui") sistemas, būtinas bepiločio transporto naudojimui.

Pirmųjų visiškai savarankiškų automobilių pasirodymą Šiaurės Amerikos keliuose bei gatvėse ši kompanija prognozuoja 2025 metais, ir esą jau netrukus po to jų būtų parduota 100 tūkst. egzempliorių. 2035-aisiais autonominių mašinų per metus būtų parduota apie 3,5 mln., ir tai sudarytų 18 proc. visų JAV ir Kanadoje parduodamų naujų automobilių skaičiaus.

O visame pasaulyje iki to laiko savarankiškų transporto priemonių skaičius pasiektų 12 mln., arba 9 proc. visų automobilių.

Beveik visos lengvosios ir komercinės transporto priemonės visiškai savarankiškomis, IHS spėjimu, turėtų tapti iki 2050 metų.

Palaipsniui, anot ekspertų, turėtų mažėti ir tokių automobilių kaina. Esą 2025 metais už "autopiloto" įrangą mašinoje tektų mokėti 7-10 tūkst. dolerių, po 5 metų ji atpigtų iki 5 tūkst. dolerių, o dar po penkerių kainuotų ne daugiau 3 tūkst. dolerių.

ISTORIJA

1956 - koncepciniame "General Motors" "Firebird II" modelyje sumontuotas palydovinės sistemos prototipas, skirtas "ateities keliams".
1959 - "Cadillac Cyclone" modelyje pademonstruota autopiloto sistema. Ji sugebėjo sukioti vairą ir, priekyje radaru aptikusi kliūtį, aktyvuoti stabdžius.
1977 - Japonijos kompanija "Tsukuba Mechanical Engineering Lab" sukūrė pirmajį autonominį automobilį.
1995 - vokiečių inžinieriaus Ernsto Dikmano (Ernst Dickmann) robotizuotas automobilis įveikė maždaug 2 000 km kelią iš Miuncheno į Odensę (Danija) ir atgal. Pirmąjį vaizdo kameromis ir procesoriais aprūpintą prototipą "Mercedes-Benz" mikroautobuso pagrindu E. Dikmanas sukūrė dar 90-aisiais.
2004 - įvyko pirmasis JAV kariškių finansuojamas bepiločių transporto priemonių konkursas "DARPA Grand Challenge". Pagrindinio prizo - 1 mln. dolerių - nelaimėjo niekas, nes neįveikė nustatyto maršruto.
2007 - konkurso "DARPA Grand Challenge" nugalėtoju tapo JAV Karnegio Melono universiteto komanda - jos automobilis įveikė nustatytą 90 km ilgio maršrutą.
2008 - Izraelio sienos apsaugos tarnybon "stojo" bepilotis "Guardium UGV" šarvuotis.
2010 - bandomasis "Google" savarankiškas automobilis Kalifornijos keliais ir gatvėmis nuvažiavo apie 230 tūkst. km.
2012 - SARTRE projekto metu "Volvo" automobiliai bendroje kolonoje nuvažiavo apie 205 km.