Automobilių gamintojas „Ford“ ir greito maisto restoranų milžinė „McDonald‘s“ sutarė bendradarbiauti: kavos pupelių odeles panaudoti transporto priemonių dalių iš plastiko gamybai, pavyzdžiui, priekinių žibintų korpusams ar įvairioms po kapotu esančioms dalims.
Kiekvienam žibintų korpusui būtų panaudojama maždaug 300 tūkst. kavos pupelių odelių, atsirandančių skrudinimo metu. Pasak „Ford“, kavos pupelių odelės, sumaišytos su įprasto plastiko granulėmis bei kitais priedais, geriau atlaiko šilumą ir dėl to automobilių detalės įgautų kur kas daugiau patvarumo. Maža to, toks sprendimas būtų draugiškesnis aplinkai, nes kavos pupelių odelės nebekeliautų į sąvartynus.
Teigiama, kad tokios automobilių dalys bus apie 20 proc. lengvesnės ir jų liejimo procese reikės iki 25 proc. mažiau energijos. „Ford“ deklaruoja išsikėlęs tikslą, kad jo transporto priemonių parke būtų naudojami tik perdirbti ir atsinaujinantys plastikai.
„Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip verslas gali tvariais sprendimais prisidėti prie mažesnės taršos. Pastaraisiais metais plastiko atliekų kiekis pastebimai auga, nes automobilių gamintojai metalines dalis vis dažniau keičia į plastikines. Be to, Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija, kad kai kurios transporto priemonių dalys iš plastiko, kaip bamperiai, posparniai, salono apdailos ar išorinės durų ar slenksčių apdailos dalys turi neigiamą vertę rinkoje ir neretai šalinamos ne vietoje, t. y. tinkamai nesutvarkomos (neperdirbamos)“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovo Vladimiro Jankoit, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių. Apie 30 proc. atliekų (15-18 tūkst. tonų) yra rinkoje vertės neturinčios plastiko ir kitos automobilių dalys, kurios dėl transporto priemonių importuotojų nustatytų pareigų ir užduočių nevykdymo neišvengiamai patenka į sąvartynus ar aplinką (atsiduria pakelėse, pamiškėse ar laikomos prie pastatų) ir ją teršia. Kai kurios automobilių atliekos, pavyzdžiui, naudotas tepalas ar užterštos pašluostės yra neteisėtai deginamos, nors turėtų būti atiduotos pavojingų atliekų tvarkytojams.
Tarp neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų priskiriamos ne tik kai kurios plastikinės automobilių detalės, panaudota alyva, užterštos pašluostės, bet ir guma, stiklas, kilimėliai ar sėdynės. Šių atliekų sutvarkymas jų turėtojams (automobilių savininkams ar autoservisams) kainuoja, tačiau atliekų tvarkytojams pridavus tokias automobilių atliekas, kaip kėbulo metalines dalis, sparnus, filtrus ar akumuliatorius netgi sumokamas atlygis.
„Gyventojai dažniausiai mums pristato automobilių naudotą alyvą, filtrus, aušinimo skystį, dažus, radiatorius, amortizatorius, metalines ar plastikines automobilių detales“, – nurodo atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios privalo laikytis ir Lietuva, 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija yra sukūrusi naudotų automobilių tvarkymo sistemą. Gamintojų ir importuotojų asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą. Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos nepatenka į aplinką ir yra tinkamai sutvarkomos. Gyventojai daugiau informacijos, kur nemokamai gali priduoti seną automobilį, gali rasti http://autotvarkymas.lt/entp-turetojams/, www.gia.lt arba www.atliekos.lt.
Be to, kasmet vykdomų aplinkosauginių projektų „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“ metu įmonėse ir autoservisuose vykdomas atliekų surinkimas ir švietimas, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą