Rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę.
„Akvaplanavimo metu automobilis gali „elgtis“ kelyje ne taip kaip tikimasi, stabdant gali pradėti slysti,“ – teigė bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas-vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, reikia atsižvelgti ir į pavojų keliančius senus lapus ant kelio dangos. Kai tam tikrose vietose kelyje susikaupia storesnis drėgnų lapų sluoksnis, toks ruožas tampa itin slidžiu. Vairuotojams vertėtų būti ypač atidiems lapais padengtuose kelio vingiuose.
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/h greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.
Patys skaudžiausi atvejai užfiksuoti, kai vairuotojai, akvaplanavimo metu praradę automobilio kontrolę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies, numuša pėsčiąjį.
Atlikę tokių įvykių analizę, draudikai priėjo prie išvados, kad avarijų, nutikusių akvaplanavimo metu, dažna priežastis - vairuotojų saugaus vairavimo esant slidžiai kelio dangai taisyklių nesilaikymas. Vairuotojai dažnai laikė vairą viena ranka, važiavo nesaugiu greičiu, arba eksploatavo automobilį su netinkamomis važiuoti padangomis. Dėl šių priežasčių sunkiau valdyti automobilį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą