2014-ųjų pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1 mln. 900 tūkst. lengvųjų automobilių, tačiau liepą pasikeitus teisinei bazei jų liko 1 mln. 157 tūkst. 96 proc. lengvųjų automobilių buvo asmeninės paskirties.
Anot ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavusio "Regitros" IT departamento direktoriaus Vytauto Jasiulevičiaus, lengvųjų automobilių registracijos pikas pasiektas prieš pat naujojo įstatymo įsigaliojimą birželio mėnesį.
Tačiau registruojamų automobilių, anot jo, daugėjo nuo pat metų pradžios - savininkai vežė registruoti nusenusias transporto priemones, norėdami į registrą patekti dar be techninės apžiūros. Jau liepos mėnesį, atsiradus prievolei prieš registraciją turėti techninę apžiūrą, automobilių registracija smarkiai krito.
Kalbant apie naujus automobilius, jų daugiau pirkta ir registruota iki gegužės mėnesio, sako "Regitros" atstovas.
2014-aisiais 28 proc. visų šalies lengvųjų automobilių riedėjo Vilniaus apskrityje, lygiai penktadalis jų buvo registruota Kauno apskrityje, 11 proc. - Klaipėdos regione.
Transporto priemonių rinkos tyrimų bei analizės įmonės "DataCenter" vadovas Gražvydas Davidavičius konstatuoja, kad populiariausiais 2014 m. išliko "Volkswagen" ir "Audi" markių automobiliai, trečiąją poziciją užėmė "Opel", ketvirtoji vieta atiteko sparčiai populiarėjančiai "Toyota", o TOP penketuką užbaigė "Renault".
Tarp komercinės paskirties dažniausiai sutinkami buvo "Volkswagen", "Mercedes" ir "Ford" automobiliai.
Gyventojai, kaip ir anksčiau, dažniausiai rinkosi dyzelinius automobilius, antri pagal populiarumą buvo benzininiai, treti - perdaryti į dujas automobiliai. Hibridinės ir elektra varomos transporto priemonės didelio populiarumo vis dar nesulaukė. Tuo metu komercinių automobilių parkas buvo praktiškai vien dyzelinis.
Beveik visas lengvųjų automobilių parkas priklausė fiziniams asmenims, jie valdė 87 proc. lengvųjų transporto priemonių, 10 proc. lengvųjų transporto priemonių priklausė juridiniams asmenims, 3 proc. - lizingo bendrovėms.
G. Davidavičiaus skaičiavimu, lizinguojami buvo 61 proc. naujų automobilių, 23 proc. jų valdė juridiniai, 16 proc. - fiziniai asmenys.
Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva Europos naujų automobilių rinką apžvelgė remdamasis 11 praėjusių metų mėnesių duomenimis. Jis pastebėjo, kad po ilgos pertraukos Europos naujų automobilių rinkoje įvyko lūžis ir pardavimai ūgtelėjo.
"Kalbant apie visą Europos Sąjungos (ES) erdvę, padidėjimas yra 5,7 proc., tačiau atskirose šalyse matome skirtingus rezultatus. Kai kurios šalys parodė tiesiog nuostabius rezultatus kalbant apie naujų automobilių registravimą", - apibendrina R. Knyva.
Skaičiuojama, kad naujosiose ES šalyse (ES13) naujų lengvųjų automobilių pardavimai ūgtelėjo labai ženkliai - 14,8 proc. Kalbant apie senbuvių penkioliktuką, prieaugis buvo nuosaikesnis - 5,1 proc. Tačiau net ir tarp senbuvių ilgai stagnavusios rinkos ėmė rodyti atsigavimo ženklus.
"Portugalijoje metinis augimas siekė 34,5 proc., Ispanijoje - 18,1 proc., Švedijoje - 13,8 proc. Didžiosiose Europos automobilių rinkose - Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje - naujų automobilių įsigijimas padidėjo atitinkamai 2,6 proc., 4,3 proc. ir 9,4 proc.", - vardijo R. Knyva.
Lietuvoje naujų automobilių pardavimai kaip įbesti laikėsi dvejus metus, tačiau 2014 m. sulaukta proveržio - šis rodiklis ūgtelėjo beveik 14 proc. Suskaičiuota, kad 2014 m. šalyje įregistruoti 14 449 nauji lengvieji asmeninės paskirties automobiliai. Daugiausiai jų nupirkta Vilniaus apskrityje.
Bendroje lengvųjų asmeninių automobilių rinkoje naujos transporto priemonės sudarė tik 2 proc., komercinės paskirties sektoriuje situacija buvo kiek geresnė - čia nauji automobiliai sudarė apie 8 proc. dydžio dalį.
Lyginant naujų ir naudotų automobilių registraciją 2014 m., Lietuvoje vienam naujam automobiliui teko 11,5 naudotų transporto priemonių. Ir toliau stipriai atsilikome nuo kaimyninių latvių ir estų, kur šis santykis sudarė po kiek daugiau nei 4 ir 2.
"Didžiausia autoparko problema lieka senasis parkas. Automobilio vidutinis amžius Lietuvoje ženkliai nepakito - jis tebėra 15-16 metų", - konstatavo R. Knyva. Jis paaiškino, kad automobilio amžiaus vidurkis nedidėjo, nes gyventojai, nors ir buvo priversti išregistruoti pasenusias transporto priemones, pirko senesnius automobilius.
Statistiniai duomenys rodo, kad apie pusę naudotų automobilių į Lietuvą buvo atvežama iš Vokietijos, po dešimtadalį - iš Italijos, Belgijos, Prancūzijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą