"Tokias tendencijas lemia daugelis priežasčių: ekonominė padėtis, valstybės politika, įstatymai bei susiformavęs piliečių požiūris. Daugelis vairuoja senas transporto priemones ne dėl to, kad jaučia joms sentimentus, o tiesiog neišgali įsigyti naujesnės. Valstybė taip pat neskatina naujesnių automobilių pirkimo.
Anksčiau didelė dalis lietuvių įsigytų naujų automobilių būdavo registruojami kaimyninėje Latvijoje, mat joje už tokį pirkinį grąžina pridėtinės vertės mokestį, tuo tarpu Lietuvoje panaši praktika atsirado visai neseniai.
Turi įtakos ir nuo nepriklausomybės pradžios susiformavęs požiūris, kad automobilis yra itin svarbus įvaizdžio akcentas. Geriau senesnis, bet didelis ir prabangus automobilis, nei naujesnis, bet kuklesnis", – teigia Andrius Žiukelis, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizės skyriaus vadovas.
Lietuva – automobilių tranzito šalis
Skyriaus vadovas priduria, jog Lietuva yra automobilių tranzito šalis. Čia suvežami automobiliai iš Vakarų Europos, Skandinavijos šalių bei JAV, jie suremontuojami ir vežami į Rytus perpardavimui. Vis dėlto nemažai jų lieka ir Lietuvoje.
Ypač populiarūs yra dyzeliniu kuru varomi automobiliai, mat jų kuras yra ir pigesnis, ir sąnaudos mažesnės. Tačiau, pasak A. Žiukelio, šio tipo transporto priemonių remonto sąnaudos yra žymiai didesnės nei naujesnių, ekonomiškų, benzinu varomų automobilių. Specialisto teigimu, daugelis vairuotojų prieš pirkdami seną automobilį įvertina ne visus aspektus: už automobilį sumokėję brangiau, jie nemažas pinigų sumas vėliau investuoja į remontą.
Pasak A. Žiukelio, Lietuvos automobilių parkas nuo 2010 m. kasmet vis labiau sensta. Tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje pastebimas šalių automobilių parkų jaunėjimas, didesnis šuolis stebimas nuo 2013 m. Vidutinis automobilių amžius mūsų šalyje – 16,1 m., Latvijoje – 13,8 m., o Estijoje – 12,2 m.
Moterų automobiliai – naujesni
Ekspertizės skyriaus vadovas taip pat pastebi, kad visose šalyse moterys vairuoja kiek naujesnius automobilius. Dailiosios lyties atstovių automobiliai yra 1-2 metais jaunesni nei vyrų. Vis tik bendras jų amžius išlieka gana solidus: Lietuvoje – apie 15,5 m., Latvijoje – 13,2 m., Estijoje – 11,8 m. Tuo tarpu, vyrų vairuojamų automobilių amžius Lietuvoje yra 16,7 m., Latvijoje – 14,4 m., Estijoje – 12,6 m.
Pasak A. Žiukelio, naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, pagal kurį tam tikrais atvejais po eismo įvykio apribojama galimybė eksploatuoti automobilį, Lietuvoje galioja tik daugiau nei pusmetį, tuo tarpu Estijoje toks įstatymas veikia kelis metus. Taip vairuotojai skatinami susimąstyti apie naujesnį automobilį, ypač jei jau įvyko nelaimė. Šalies autoparko atnaujinimą skatintų ir ekologinis ar taršos mokestis, kuris apkartintų itin senų galingų automobilių mėgėjų gyvenimą.
Pavojingiausia vairuotojų grupė, 18-25 m. jaunuoliai, įprastai ir vairuoja senus galingus automobilius. Baltijos valstybėse jų labiausiai pamėgtos transporto priemonių markės Lietuvoje – "Volkswagen", Latvijoje bei Estijoje – BMW. Antroje vietoje visose šalyse rikiuojasi "Audi".
Populiariausi – "Volkswagen" ir "Audi"
Jei palygintume Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojų transporto priemones, pamatytume, kad jie renkasi labai panašių markių automobilius. Baltijos šalyse populiariausi "Volkswagen" bei "Audi" modeliai, trečioje vietoje Lietuvoje bei Latvijoje – "Opel“, o Estijoje konkuruoja "Ford" ir BMW.
Visose šalyse vairuotojai vis labiau vertina universalaus tipo automobilius, rečiau renkasi sedanus, mažesniuose miestuose populiarėja visureigiai.
"Toks automobilių markių populiarumas susiformavo ilgainiui valstybėms atgavus nepriklausomybę. "Volkswagen“, "Audi", "Opel" gamintojai yra kaimyninėje Europoje, jų transportavimo išlaidos į visas Baltijos šalis nėra didelės. Šios markės yra išmėgintos, turi savo lojalių klientų ratą, kurių rekomendacijomis tiki ir jaunoji karta.
Be to, jų eksploatacija nėra brangi, didelis detalių pasirinkimas, meistrai išmano tokių automobilių remonto ypatumus. Lietuvoje taip pat vertinami japonų gamybos automobiliai, per 10-15 metų jie užsitarnavo patikimų transporto priemonių vardą.
Tuo tarpu Tolimųjų Rytų šalių automobiliai įsitvirtinti rinkoje pradėjo visai neseniai, ypač per pastaruosius keletą metų pastebimas ryškus korėjietiškų transporto priemonių populiarumo augimas. Nors automobilio markės įvaizdis dar vis svarbus, tyrimas rodo, kad su amžiumi požiūris keičiasi ir laimi ekonomiškumas, saugumas, ekologiškumas. Vienose Baltijos šalyse šie pokyčiai vyksta greičiau, kitose lėčiau", – teigia A. Žiukelis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą