Šalyje, kur šimtai tūkstančių žmonių nežino, ar rytoj turės ką valgyti, Susisiekimo ministerija parengė ir skubos tvarka pateikė Saugaus eismo komisijai svarstyti naują Vairuotojų mokymo koncepciiją, kad gali pamanyti, jog tai dalis Vyriausybės sumanyto, tačiau ligi šiol paslaptyje laikomo ekonomikos gaivinimo plano.
Nejaugi valdininkai tikrai sugalvojo kažką naudingo?
Gerais norais grįstas kelias į... Liaudies išminties logika byloja, kad įvardyto sakinio gale galima pridėti bet kokį reikalingą žodį, kuris atitinka situaciją. Mūsų atveju labiausiai tiktų žodis “griovimas”. Ypač jei akivaizdu, kad vadinamieji norai gali turėti potekstę. Kokią? Pabandykime, skaitytojau, kartu išsiaiškinti, kodėl Susisiekimo ministerija staiga puolė karštligiškai kelti į aukštesnį lygį vairuotojų mokymą?
Bet iš pradžių prisiminkime nesenus įvykius, apie kuriuos jau rašė “Greitis”: Susisiekimo ministerijos užsakymu Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) išsijuosusi tikrino vairavimo mokyklas. Nors ir kaip stengėsi inspektoriai, jų patikrinimo rezultatai iš piršto laužti. Todėl publikacija sukėlė audringą skaitytojų reakciją.
“Dėkoju, kad išsakėte mums rūpimas problemas straipsnyje “Kryžiaus žygis prieš mokyklas”, - rašo Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro direktorė Birutė Dirmontienė. - Esu viena iš pakliuvusių VKTI nemalonėn: man skirta 750 litų bauda, kad per netikėtą patikrinimą inspektoriasi nustatė, jog mokomasis sunkvežimis neatitinka VKTI reikalavimų, t.y. šiek tiek lengvesnis. Beje, įdėjome į kėbulą porą blokų ir viskas gerai. Na, o po dviejų savaičių inspektoriai užgriuvo su planiniu patiktrinimu ir jį atlikdami pareiškė, kad vairuotojams mokyti naudojamas autobusas... 0,5 m trumpesnis, nei reikia. Paradoksas - šios transporto priemonės egzaminuojančiai įmonei, t.y. “Regitrai”, tinka, o VKTI - ne. Esą pasikeitė reikalavimai, tačiau kai pirkome sunkvežimį ir autobusą, jie atitiko tuometinius reikalavimus”.
Spaudimo taktika
Minėtas pavyzdys rodo, kad VKTI priekabės vairavimo mokykloms - formalios arba laužtos iš piršto. Jei VKTI ar Susisiekimo ministerija finansuos naujų transporto priemonių, reikalingų vairuotojams mokyti, pirkimą, gali ne kas pusmetį, o kas savaitę kaitalioti reikalavimus. Jei vairavimo mokyklos perka automobilius ir mokymo priemones iš savo kišenės, tai reikėtų bent jau gerbti jose dirbančius žmones, kurie taip pat kaip ir biudžetininkai nori gauti algas. Tegu ir kuklesnes.
Na, o dabar vairavimo mokykloms taikoma spaudimo taktika. Valdininkai žino, kad gali nesiskaityti su šiomis įstaigomis, nes jų savininkai investavo į vairuotojų mokymo procesą ir lyg niekur nieko negali iš šio verslo pasitraukti. Kaip mongolų būriai VKTI inspektoriai plūsta į vairavimo mokyklas lupti duoklės, t.y. ieškoti įsivaizduojamų pažeidimų, neatitikimų ir kliaučių. Tokia Susisiekimo ministerijos veikla - tikrų tikriausios represijos. Ar demokratinė valstybė turi teisę imtis represijų prieš lojalius piliečius? Šis klausimas - ne tušti žodžiai, nes būtent atsakymas į jį lemia tolesnę mūsų su jumis valstybės ateitį. Kadangi represijos, naudojantis valstybės institucijoms suteikta valdžia, primena išdegintos žemės taktiką, kyla natūralus klausimas: kam tai naudinga?
Premjero pamokos - nė motais
Nuo šalies premjero lūpų nedingsta žodis “taupyti”. Tačiau Susisiekimo ministerijos kuriamose koncepcijose apie tai pamirštama. Siūloma šiuo ekonominiu sunkmečiu pakratyti valstybės kišenę ir skubiai įrengti teorinio ir praktinio vairavimo egzaminą fiksuojančią įrangą, esą garso ir vaizdo įrašai padės analizuoti pagrindines neišlaikymo priežastis. Teorinio egzamino eigą fiksuoja kompiuterio atmintis, tad visai nesuprantama, kam jį reikia fiksuoti papildomai. Na, o filmuoti vairavimo egzaminą - kitas dalykas: tai sudrausmintų egzaminuotojus ir užkirstų kelią piktniaudžiavimui. Tačiau labiausiai tikėtina, kad toks kilnus tikslas - tik tariamas. Įrangai pirkti bus skelbiamas viešasis konkursas... Komentarai nereikalingi...
Premjero priesakai taupyti pamirštami ir nuostatoje, kad mokyti vairuotojus gali būti naudojamos ne senesnės nei 10 metų transporto priemonės. Ministerijos valdininkai, matyt, nežino tikrosios padėties - lengvieji automobiliai vairavimo mokyklų parkuose beveik nauji, o štai senų autobusų ir sunkvežimių nemažai, tačiau jie gali būti puikiausiai naudojami dar ne vienus. Bet ir tuo klausimu galima skelbti konkursą.
Vis dėlto daugiausia minčių kelia koncepcijos nuostata, kuria siūloma suteikti teisę pirminiu vairuotojų mokymu užsiimti toms mokykloms, kurios turi teisę rengti visų kategorijų vairuotojus arba turi... nuosavas mokymo aikšteles. Skamba maždaug taip: pilotus gali rengti tik tie aeroklubai, kurie turi gabalą nuosavo dangaus. Deja, atmetus juokingą turinį, lieka nuoga potekstė, kuri prieštarauja įstatymui, draudžiančiam diskriminuoti smulkų ir vidutinį verslą ir monopolizuoti rinką.
Matyt, koncepcijos rengėjams ant įstatymų nusispjauti, o tai reiškia, kad minėtoje nuostatoje galima įžvelgti siekį išguiti iš rinkos visą būrį vairavimo mokyklų. O gal sukurti sąlygas korupcijai. Simptomiška jau vien tai, kad skubotai sukurpta Vairuotojų mokymo koncepcija buvo pakišta svarstyti Saugaus eismo komisijai, tikintis pritarimo. Antra, susidaro įspūdis, kad net susisiekimo ministras buvo gana miglotai supažindintas su jos esme.
Komentaras: Kęstutis VAICEKIŪTIS, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas
Susisiekimo ministerijos parengtoje Vairuotojų mokymo koncepcijoje yra daug nepakankamai apgalvotų dalykų. Štai vienas: kuo geresnė nuomojama vairuotojų mokymo aikštelė už nuosavą? Juk šalyje nestinga pavyzdžių, kad nekilnojamasis turtas yra nuomojamas, o juo naudojantis sėkmingai vykdoma veikla. Pastatus nuomojasi bankai, mokymo įstaigos ir niekas jiems sąlygų nekelia. Kitas dalykas: nelabai suprantama, kodėl vairavimo mokytojams ir instruktoriams nustatomas 25 metų cenzas. Jaunesni asmenys negalėtų dirbti šio darbo. Gerai žinoma, kad šiemet Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pradėjo rengti saugaus eismo specialistus, kurie, įgiję reikiamą kvalifikaciją, po studijų dėl minėtos nuostatos negalės įsidarbinti.
Viktoras ARMALIS, “Respublikos” žurnalistas
Rašyti komentarą