Motociklo gedimai – malonūs prieskoniai ilgoje kelionėje

Motociklo gedimai – malonūs prieskoniai ilgoje kelionėje

Ne muziejai, bet susitikimai su žmonėmis 22 metų istoriką čeką Vojtech Hlasny vilioja į keliones po tolimas šalis – sėdęs ant motociklo „ČZ 250 Sport“, pagaminto prieš pusšimtį metų, jis įveikia ne vieną tūkstantį kilometrų. O tai, kad ilgoje kelionėje seną motociklą tenka dažnai taisyti, V. Hlasny vertina tik kaip gerą dalyką – juk tai galimybė susipažinti su vietiniais žmonėmis ir dar kartą įsitikinti, jog nėra situacijos be išeities.

„Jei važiuočiau prašmatniu BMW, žmonės galvotų: „Iš kur jis turi tiek pinigų...“ ir kažin ar taip mane apsuptų smalsuoliai, kaip yra dabar, kai visur keliauju šiuo motociklu. Jį išvydę žmonės dažniausiai sako: „Ei, tai motociklas, kuriuo važinėdavau jaunystėje. Ir jis – vis dar gyvas!” Ir jei tik užsimenu apie kokį nors gedimą, žmonės mielai man padeda, prisimena patys garažuose turį kokių nors senų motociklų detalių. Tai mane labiausiai ir žavi, aš išgirstu įvairiausių istorijų“,- linksmai pasakojo V. Hlasny, kuris į Kretingą atvyko, įveikęs daugiau kaip 9 tūkst. km kelionę nuo Čekijos per Vokietiją, Daniją, Šveicariją, Norvegiją, pasiekiant jos šiauriausią tašką, Suomiją, Rusijos miestus Maskvą bei Sankt Peterburgą, Estiją ir Latviją.

Iš Kretingos per Kaliningradą ir Lenkiją namo žadėjęs sugrįžti V. Hlasny teigė, kad tuomet motociklu per beveik du mėnesius bus nuvažiavęs kone 10 tūkst. km.

Ši kelionė – jau septintoji V. Hlasny biografijoje, mat jis dar būdamas 15 metų mopedu „Simson“ buvo pasiekęs Krymą, o vėliau kasmet traukė į tolimas keliones motociklu „ČZ 250 Sport“ ir yra aplankęs Tunisą, Libaną, Turkiją, Iraną, Kaukazo kraštą, Vakarų Ameriką, Indiją bei Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esantį miestą Vladivostoką. Jau parašęs vieną knygą apie savo keliones, V. Hlasny net neabejoja, kad kažkada literatūriniu pasakojimu skaitytojams taps ir šviežiausi įspūdžiai iš paskutiniųjų kelionių, tarp kurių – ir įspūdžiai, patirti Kretingoje, kur jis praleido keletą dienų.

Nors iki pasirodant Kretingoje, V. Hlasny teko dukart taisyti motociklo variklį, tačiau jis buvo nusiteikęs optimistiškai. „Jei nėra remonto – neįdomu keliauti“, - sakė V. Hlasny, kuris vežiojasi ir atsarginių detalių, tačiau jų ne visada pakanka.

Nors ir užsiminęs apie tai, kad važiuojant motociklu rudeniški orai išbando sveikatą, tačiau V. Hlasny savo ilgų kelionių nesureikšmina – atrodo, kad keliauti motociklu „ČZ 250 Sport“, kuris važiuoja apie 80-90 km per val., jam yra taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti. Ir nieko keista – V. Hlasny, kaip ir jo 4 broliai, pomėgį technikai paveldėjo iš savo tėvo mechaniko, tad kartais šeimos vyrai į keliones motociklais išsirengia ir keliese. V. Hlasny turi ir dvi seseris, tačiau tik jaunesnioji, ko gero, ant motociklo nenorėtų sėsti.

„Maršruto griežtai nesusiplanuoju – numatau vos keletą taškų, kuriuos būtinai turiu pasiekti, ir palieku daug vietos improvizacijai bei nuotykiams. Retai iš anksto žinau, ir kur keliaudamas nakvosiu – ar motelyje, ar palapinėje, ar pas atsitiktinai sutiktus bei nakvynę man pasiūliusius žmones. Nors kelionėje pasitaiko visko, bet esu įsitikinęs, kad yra labai daug geraširdžių žmonių ir nėra situacijos be išeities. Ar kada nors būna baisu? Ne. Na, gal tik kartais, kai vienas miegu palapinėje. Bet tam aš visada turiu pasiėmęs kastuvėlį ir degtinės“, - juokdamasis pasakojo V. Hlasny, kuris nepraleidžia progos aplankyti ir motociklizmo istorijai svarbias vietas.

Sugrįžęs namo V. Hlasny ketina ne tik kibti į studijas – jis yra istorijos magistrantas, bet ir toliau įgyvendinti savo svajonę kuriant senovinės technikos muziejų. Šiuo metu V. Hlasny turi daugiau negu 70 senoviškų motociklų, kuriuos mielai eksponuoja visuomenei.

„Kokia ten paroda? Maža ekspozicija ir tiek. Tačiau žinau kiekvieno motociklo istoriją – motociklo paieška ir jo įsigijimas man yra tarsi ritualas. Seniausias mano turimas motociklas – 1948 metais pagamintas švediškas motociklas „Monark“, tačiau jo variklis pagamintas buvusioje Čekoslovakijoje ir tokių motociklų iš viso tebuvo 500-600 vienetų,- pasakojo V. Hlasny, kuris, paklaustas, kodėl iš tokios gausybės motociklų jis išsirinko kelionėms būtent ČZ, sakė.

– Šį motociklą man padovanojo broliai. Ir keliauju tik šiuo ČZ motociklu, nes tai yra čekiškas motociklas, o aš esu savo šalies patriotas. Atvykęs į kitas šalis visiems parodau mūsų šalies turtą – kiekvienam tampa akivaizdu, kokia čekų sukurta technika yra gera ir ilgaamžė. Esu tikras: šio motociklo mano gyvenimui tikrai užteks. O gal dar ir mano būsimi vaikai spės juo pavažinėti.“

"Pajūrio naujienos"

Sidebar placeholder