Artimiausiu metu prasidės darbai magistralei priklausančio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 17,34 iki 23,40 km. Šis ruožas prasideda už Garliavos skirtingų lygių sankryžos, kerta Stanaičių ir Juragių gyvenvietes ir baigiasi skirtingų lygių sankryžoje ties Mauručiais. Gerinant eismo saugą, šiame kelio ruože bus panaikinti keturi saugaus eismo reikalavimų neatitinkantys apsisukimai per skiriamąją juostą, prie Mauručių bus pastatytas viadukas per geležinkelį, neliks vieno lygio sankryžų. Tarp Stanaičių ir Juragių gyvenviečių bei iki Mauručių sankryžos planuojama nutiesti jungiamuosius kelius, į kuriuos bus nukreiptos šiuo metu magistralėje esančios 40 nuovažų į gatves ir sodybas, perkeltos 3 autobusų stotelės. Ties Stanaičiais ir Juragiais numatoma pastatyti pėsčiųjų viadukus, o tarp šių gyvenviečių nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus. Rekonstruojamo magistralės ruožo pabaigoje (nuo 21,84 km), kur esamas kelias susiaurėja nuo 4 iki 2 eismo juostų, bus tiesiamos papildomos dvi eismo juostos.
Kitas etapas, kuriam dar šiais metais numatoma skelbti rangos darbų pirkimo konkursą, yra Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esanti „Via Baltica“ dalis (nuo 35,40 iki 45,15 km). Šį apie 10 km ilgio magistralės ruožą rengiamasi praplatinti nuo 2 iki 4 eismo juostų.
Ateinančių metų pradžioje planuojama skelbti rangos darbų pirkimo konkursą magistralės ruožui tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybės rekonstruoti. Po to rengiamasi darbams Prienų savivaldybės teritorijoje esančioje „Via Baltica“ dalyje.
Siekiant pagerinti eismo sąlygas, šiuo metu jau svarstoma ir tolesnė magistralės plėtra ruože tarp Marijampolės ir Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos. Numatoma, kad tarp Marijampolės ir Kalvarijos magistralė „Via Baltica“ bus praplatinta nuo 2 iki 4 eismo juostų, vieno lygio sankryžos bus rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas. Atsižvelgiant į projektinį pasiūlymą bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vykdomas tolesnis pasirengimas darbams.
Planuojant magistralės plėtrą tarp Kalvarijos ir valstybės sienos, svarstomi keturi projektuotojų pasiūlyti trasos parinkimo variantai. Viename jų numatoma naudoti dabartinę trasą, platinant ir modernizuojant esamą kelią, kituose 3 pasiūlymuose nagrinėjama galimybė parinkti naują trasą. Svarstomi variantai aptariami su netoli šio „Via Baltica“ ruožo įsikūrusiomis verslo įmonėmis ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Įvertinus visus keturis siūlymus, galutinį magistralės trasos variantą numatoma parinkti iki rugpjūčio 18 d.
Magistralė „Via Baltica“ priklauso transeuropiniam kelių tinklui TEN-T ir I tarptautiniam transporto koridoriui. Tai svarbiausias automobilių kelias, jungiantis Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis. Šiai magistralei Lietuvoje suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą