„Natūraliomis sąlygomis beveik neyrančių panaudotų padangų šalinimas gamtoje yra įsisenėjusi ir opi problema mūsų visuomenėje. Nors įstatymiškai šios atliekos turėtų būti pristatomos į numatytus surinkimo taškus, daugelis vis dar renkasi savavališkus ir neleistinus jų atsikratymo būdus, – teigia Vaineikių girininkijos girininko pavaduotojas Donatas Navakas.
– Visgi šis reiškinys turi mažėjančią tendenciją ir teikia vilčių, kad ateityje pavyks ne tik apsivalyti nuo nepageidaujamų „svetimkūnių“, bet ir gauti papildomos naudos.“
Uždelsto veikimo bomba
Nors padangos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau iki 140 metų trunkantis jų irimo procesas gamtoje gali sukelti neatitaisomą žalą. Kadangi padangos – gumos gaminiai, jos lengvai deformuojasi veikiamos saulės spindulių ir netgi be papildomų veiksnių gali kelti pavojų.
„Ypač didelė grėsmė kyla dėl savaiminių arba tyčinių padangų sankaupų gaisrų, kuriuos likviduoti ir užkirsti kelią pavojingų teršalų išsiskyrimui degimo metu – beveik neįmanoma, o oro taršos apimtys gali išplisti iki kelių dešimčių kilometrų“, – pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.
Įmonės vadovės teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai sąmoningai ignoruoja draudimą mesti gumines padangas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, taip apsunkindami tolimesnį atliekų tvarkymo procesą. Dar blogiau, jei šios atliekos sandėliuojamos atokesnėse vietose, kurios ilgainiui virsta grėsmingais kapinynais.
„Nors didelių neaptinkame, visada pasitaiko pavienių padangų, kurias nedelsiant surenkame ir išvežame iš miško teritorijos. Kiek teko domėtis, arčiau didžiųjų miestų esančiose teritorijose vis dar aptinkami gana dideli šių atliekų kiekiai. Tai įrodo, kad gyventojai neišnaudoja jiems sudarytų sąlygų ir taip nusimeta atsakomybės naštą, – komentuoja D. Navakas.
Valdžios taikiklyje – nelegalūs padangų pardavėjai
Įvairios automobilių atliekos, taip pat ir panaudotos padangos, dėl savo specifikos negali būti šalinamos kartu su komunalinėmis atliekomis. Todėl tiek atliekų tvarkytojai, tiek valdžios atstovai yra suinteresuoti sudaryti tam palankias sąlygas, ugdyti visuomenės atsakingumą ir kontroliuoti neleistinus veiksmus.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, jau nemažai nuveikta sprendžiant panaudotų padangų tvarkymo problemą mūsų šalyje.
„Naudotas padangas žmonės gali nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, autoservisuose, kuriuose keičia padangas, taip pat įsigydami naujas padangas senas gali atiduoti pardavėjui. Į šį procesą aktyviai įsitraukia savivaldybės, iš verslininkų sulaukiame nemažai užklausų dėl valstybės paramos padangų utilizavimui“, – pastebi ministras.
Visgi dideliu iššūkiu išlieka nelegaliai veikiantys padangų pardavėjai. Skaičiuojama, kad į apskaitą neįtrauktos padangos sudaro trečdalį visų į šalį įvežamų padangų.
„Oficialiai veikiantys padangų pardavėjai pagal įstatymus įsipareigoja panaudotas padangas priimti atgal ir utilizuoti. Tuo tarpu įsigyjant padangas iš nelegaliai veikiančių pardavėjų atsakomybė už jų sutvarkymą atitenka padangų savininkams, kurie vengdami mokesčių naštos linkę jų atsikratyti lengviausiu, nors mažiausiai pageidaujamu, būdu, – sako D. Skrupskelienė.
Ministras K. Trečiokas primena, kad už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka numatomas įspėjimas arbą bauda nuo 28 iki 4344 Eur. Užteršus aplinką pavojingomis atliekomis numatytos sankcijos svyruoja nuo 86 iki 8 688 Eur.
Atliekų tvarkymo tendencijos
Dėl guminių padangų patvarumo, net ir pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, gumos savybės nedaug kuo pakinta. Surenkamos naudotų padangų atliekos Lietuvoje yra deginamos arba perdirbamos.
„Panaudotos padangos kaip alternatyvus kuras plačiai naudojamos visame pasaulyje: JAV, Japonijoje, Europoje, Australijoje, tuo tarpu Lietuvoje ši pasaulinė praktika dar nespėjo įsitvirtinti. Ankščiau padangos buvo deginamos „Akmenės cemento“ gamykloje, kur sudarė apie 10 proc. viso sunaudojamo kuro. Tačiau nuo praėjusių metų dėl gamybos įrenginių modernizavimo šis procesas sustabdytas, – pasakojo D. Skrupskelienė.
Taip pat padangos mechaniniu būdu gali būti perdirbamos atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų dalių – metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Perdirbtos antrinės žaliavos yra naudojamos asfaltbetonio, guminių dangų, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai.
„Šiuo metu veikiančios įmonės tampa nebepajėgios susitvarkyti su didėjančiais padangų atliekų kiekiais, todėl ieškome būdų, kuriuos pasitelkdami nebereikalingas padangas galėtume paversti vertinga žaliava ir grąžinę jas į rinką sumažintume aplinkos taršą“, – akcentuoja K. Trečiokas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą