20 metų asfalto laukiančių ir dulkėse skendinčių gyventojų pyktį sukėlė prieš daugiau nei metus Tauralaukyje esančios Klaipėdos g. atkarpoje už 71 tūkst. eurų išklotas naujas asfaltas, įrengti borteliai, trinkelės, du lietaus kanalizacijos šuliniai. Nuolat prašant asfalto kažkodėl buvo pasirinkta, pasak gyventojų, ne itin svarbi arterija, o įtarimus sukėlė tai, kad šalia naujo asfalto įsikūrusi Seimo narės Irinos Rozovos, kurios partijos kolegos priklauso miesto valdančiajai daugumai, dukra su šeima.
Be atsakymų
Gyventojai nusprendė nenuleisti rankų: kreipėsi į Savivaldybę, merą, prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Seimo kontrolierių, Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitur. Jie atvirai dalijosi įtarimais, jog ši gatvė buvo pasirinkta būtent dėl minėtos Seimo narės.
Gyventojus į mūšį vedė šiuo metu kariniu atašė Kinijoje dirbantis, Tauralaukyje gyvenantis Nerijus Rimkevičius. Pastarajam valdininkai visada atrasdavo argumentų, kodėl buvo pasirinkta būtent 200 metrų prie I. Rozovos dukters namų.
Dar prieš valdininkų atsirašinėjimus gyventojai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. 2015 m. gruodžio 30-ąją jiems atkeliavo Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Lauros Paulikienės pasirašytas atsakymas, jog Savivaldybė pateikė atitinkamus dokumentus ir prokurorai neįžvelgia viešojo intereso pažeidimų.
2016-ųjų sausį N. Rimkevičius sulaukė Miesto ūkio departamento parengto ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Michailovo pasirašyto rašto, kuriame aiškinama, jog atkarpą "gyvenvietės gyventojai" raštu paprašė asfaltuoti dar 2014 m. rugsėjį.
Rašte tvirtinama, jog Klaipėdos gatvė yra viena pagrindinių Tauralaukio gatvių, kuri sujungia skersines gatves ir ja daugelis gyventojų važiuoja į miestą. Esą gatvę buvo paprasčiau išasfaltuoti, mat čia jau buvo įrengti bortai, pagrindai, yra pakloti lietaus nuotekų tinklai.
Tačiau gyventojai nenuleido rankų ir pareikalavo, jog būtų pateikti atitinkami dokumentai, įrodantys teiginius dėl lietaus kanalizacijos. Klausimų kilo ir dėl bordiūrų, kurie, lyginant nuotraukas, aiškiai buvo pakeisti naujais. Maža to, valdininkų pagrindine pavadinta gatvė iškart po asfaltavimo darbų tapo šalutiniu keliu, mat ties susikirtimu su Uosių gatve atsirado atitinkamas ženklas.
Savo abejones išdėstę gyventojai balandžio 11-ąją sulaukė Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento vadovo Ričardo Zulco pasirašyto rašto. Esą negalima pateikti dokumentų apie nuotekų kanalizaciją, mat ji kartu su Tauralaukiu paveldėta iš Klaipėdos rajono savivaldybės (Tauralaukis miesto dalimi tapo 1996-aisiais).
Taip pat tvirtinama, kad pradėjus darbus paaiškėjo, jog gatvė neatitinka C kategorijos keliui keliamų reikalavimų, tad ją teko paplatinti ir sudėti naujus bordiūrus. Dėl gatvės tapimo šalutine valdininkai atsakė, jog rengiant projektą niekas klausimo nenagrinėjo, ir pažadėjo, jog nagrinės. Galiausiai liepai einant į pabaigą apverstą trikampį pakeitė pagrindinio kelio ženklas.
Negrasino?
Ne ką mažesnį gyventojų pyktį sukėlė Savivaldybės paskelbti planai apie pirmąjį Tauralaukio gatvių rekonstravimo etapą. Praėjusių metų viduryje buvo paskelbta, jog parengtas 5 Tauralaukio gatvių - Akmenų, Smėlio, Vėjo, Debesų, Žvaigždžių - projektas. Anot gyventojų, visiškai neaišku, kodėl pasirinktos būtent šios gatvės, kuriose nėra nei daug gyventojų, nei jos itin svarbios susisiekimo požiūriu.
"Dabar Klaipėdos savivaldybės sprendimu planuojamos asfaltuoti Tauralaukio naujakurių gatvės garantuos "švarų susisiekimą" su miestu Klaipėdos miesto Savivaldybės Projektų skyriaus vedėjai Elonai Jurkevičienei ir jos vyrui Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Vytautui Jurkevičiui", - viename iš skundų Generalinei prokuratūrai pareiškė Tauralaukio gyventojai.
Prokuroro pavaduotojas esą minimas ne be reikalo - jis rugpjūčio 3 d. atostogaudamas apsilankė Klaipėdos gatvėje, kur kartu su N. Rimkevičiumi apžiūrėjo "Rozovos atkarpą". Tad gyventojai kėlė klausimų, ar prokuroras nesumaišė viešųjų ir privačių interesų. Sykiu pasirodė teiginiai, jog prokuroras N. Rimkevičiaus kieme neva laidė grasinimus, kad jei N. Rimkevičius nenustos ieškoti teisybės, bus kreiptasi į jo viršininkus ir jis galintis prarasti savo karinio atašė pareigas.
Tokie teiginiai vis dar stebina ir patį V. Jurkevičių. Jis "Vakarų ekspresui" sakė N. Rimkevičių pažįstantis šešiolika metų ir jokiais grasinimais nesišvaistė.
"Aš jį pats pasikviečiau susitikti. Susitikome prie Dragūnų bataliono esančioje kavinėje, išgėrėme arbatos, pasikalbėjome. Jis buvo be mašinos, tai pasisiūliau jį parvežti. Užsukome į mano namus, pabuvome, jaunus laikus prisiminėme ir parvežiau jį namo. Tada jis pradėjo aiškinti, jog reikėjo asfaltuoti ten, ten ir ten", - įvykio versiją dėstė prokuroras.
Esą pokalbio metu nebuvo nieko panašaus į grasinimus, o pats N. Rimkevičius pyko, jog niekas neskiria lėšų asfaltavimui, klesti politinė korupcija. V. Jurkevičius bandė išaiškinti, jog Savivaldybė turi išskirtinę teisę spręsti, kur ką asfaltuoti, o tuos sprendimus kolegialiai tvirtina miesto Taryba.
"Jis pats 150 metrų nuo to Rozovos namo gyvena. Iki jo asfaltas neatėjo, tai gal dėl to jis tą triukšmą ir kelia. Bet toks ginčas bet kur gali būti - juk jei nuspręs Jakuose asfaltuoti, aš galiu sakyti, kad Sportininkų gatvėje labiau reikėjo", - sakė prokuroras ir neigė, jog čia kažkokios įtakos galėjo turėti jo žmona, kuri šių peripetijų metu rūpinosi tokiais didžiaisiais projektais kaip baseinas, o ne gatvių asfaltavimo klausimais.
Jis pabrėžė, jog su N. Rimkevičiumi buvo susitikęs atostogų metu, ne kaip prokuratūros darbuotojas, ir net nežinojo, jog tuo metu jam nepavaldžiame skyriuje buvo nagrinėjamas prašymas dėl viešojo intereso gynimo.
Beje, praėjus keliems mėnesiams N. Rimkevičiaus skundą dėl prokuroro elgesio išnagrinėjusi Generalinė prokuratūra nusprendė neatlikti tarnybinio patikrinimo, mat nenustatė, jog V. Jurkevičius būtų pažeidęs Prokurorų etikos kodekso ar kitas normas.
Dėl naujos tvarkos spręs
Tuo metu, kai V. Jurkevičius susitiko su N. Rimkevičiumi, Klaipėdos apygardos prokuratūra pakartotinai nagrinėjo gyventojų prašymą dėl viešojo intereso gynimo, mat atsirado naujų aplinkybių. Net tris mėnesius trukęs nagrinėjimas (prokurorai niekaip iš miesto ir rajono savivaldybių negalėjo sulaukti dokumentų) baigėsi šnipštu. Prokurorė L. Paulikienė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Atsakyme vėl išdėstomi tie patys teiginiai: dar 1965 m. ten buvo įrengti lietaus kanalizacijos vamzdynai, atkarpa virto pagrindinės gatvės tąsa ir t. t. Dokumente taip pat paaiškinama, jog Savivaldybė dar prieš kelerius metus prioritetizavo šią ir kelias kitas gatveles dėl didelio gyventojų skaičiaus, įvažiavimo į "Tauro" sodus, netoliese esančių įmonių, į kurias kasdien atvyksta daug darbuotojų. Esą ir "Rozovos atkarpa" buvo įrengta taip, kaip reikalauja visi teisės aktai, tad nėra dėl ko ginti viešojo intereso.
Tame pačiame dokumente išdėstomas argumentas, jog netoliese gyvenantis N. Rimkevičius esą gina savo privatų interesą, mat nori asfalto prie savo namo.
Tokį klaipėdiečių sprendimą N. Rimkevičius apskundė Generalinei prokuratūrai. Tačiau paskutinę lapkričio dieną atėjusiame rašte pažymima, jog sprendimas lieka nepakeistas.
Visgi rašoma, kad Klaipėdos savivaldybėje nėra nustatyta gatvių tvarkymo tvarka, kurioje aiškiai būtų nurodomi prioritetų kriterijai. Tad dėl šios priežasties negalima nustatyti, ar išties gatvė buvo sutvarkyta dėl paprastesnių projektavimo sąlygų.
Taip pat buvo konstatuota, jog buvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas, tačiau Savivaldybė imasi priemonių jam pašalinti (ruošia atitinkamą tvarką), todėl "nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones".
Panašiomis abejonėmis pasidalijo ir tyrimą atlikusi Seimo kontrolieriaus tarnyba. Šių metų pradžioje gautame Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio pasirašytame rašte dėstoma, jog Savivaldybė privalo gyventojams aiškiai pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių priimami sprendimai asfaltuoti gatves.
"[Kadangi] Savivaldybė nėra nustačiusi ir patvirtinusi kriterijų, kuriais būtų privaloma vadovautis sprendžiant gatvių remonto (tiesimo) prioritetų nustatymo klausimą, [...] Savivaldybė tinkamai neįgyvendina Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo, nes N. Rimkevičiui, Generalinei prokuratūrai bei Seimo kontrolieriui kelia abejonių kriterijai, kuriais vadovaujantis Klaipėdos g. atkarpai buvo suteiktas prioritetas prieš Klaipėdos gatvės dalį nuo Virkučių gatvės prieš kitas gatves", - rašoma išvadoje.
Kontrolierius pripažįsta, jog Savivaldybė netinkamai N. Rimkevičiui suteikė informaciją, tad Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui rekomendavo pakartotinai ir išsamiai pateikti prašomus dokumentus. Be to, Seimo kontrolieriui teks pranešti apie nustatytą kelių ir gatvių tiesimo prioritetų nustatymo tvarkos priėmimą.
Pats S. Budinas "Vakarų ekspresui" šių "naujienų" nekomentavo.
"Nieko negalėčiau vertinti. Kas parašyta, tas parašyta. Mes savo atsakymus pateikėme. Mes įvertinsime, kokie ten motyvai", - sakė jis.
Paklaustas, kada žadama parengti minėtą tvarką, S. Budinas sakė, jog pirmiausia prioritetai yra patvirtinti miesto strateginiame veiklos plane, kuriame surašytos žadamos tvarkyti gatvės. Esą valdininkai artimiausiu metu analizuos situaciją ir spręs dėl prioritetų nustatymo tvarkos rengimo.
Beje, dar pernai tuometinis miesto Tarybos narys Simonas Gentvilas siūlė parengti tvarką, pagal kurią gyventojai, patys prisidedantys prie gatvių asfaltavimo savo lėšomis, prioriteto tvarka sulauktų Savivaldybės investicijų.
"Naująją tvarką Taryba svarstys šį arba kitą mėnesį"
Vaida LENDRAITIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja
Iki šiol gatvių asfaltavimo prioritetas buvo pasirenkamas pagal gyventojų prašymus ir projekto tęstinumą. Taip pat atsižvelgdavome į politinius sprendimus - pavyzdžiui, Taryba nusprendė dėl Smeltės kvartalo tvarkymo, tad ėjome iš eilės gatvėmis ir jas tvarkėme. Taip pat ir į Tauralaukį ateiti nusprendė politikai - žiūrime, kiek turime pinigų, ir darome. Jei tai nedidelis darbas, nereikalaujantis daug pasiruošimo, yra gyventojų prašymas, kaip buvo su Klaipėdos gatvės atkarpa, tai ir darome.
Šiuo metu rengiamą tvarką ateinančiomis dienomis pradėsime derinti ir po to ją teiksime svarstyti komitetams. Joje prioritetai asfaltuoti gatves bus nustatomi pagal tai, kiek gatvėje užstatyta sklypų, ar patys gyventojai finansiškai prisideda, ar joje yra socialinių įstaigų, ar joms reikalingas privažiavimas. Bus atsižvelgiama į tai, ar yra darbų tęstinumas, kokią įtaką asfaltavimas padarys saugiam eismui, viešojo transporto plėtros planams. Tikimės, kad kitą savaitę šis sprendimo projektas bus užregistruotas, tad tikėtina, jog jį Tarybą svarstys šį arba vasario mėnesį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą