Prieš keletą metų Lietuvoje sugriežtintos nuobaudos vairuotojams atnešė neblogų rezultatų. Saugos diržas, atrodęs kaip nereikalingas automobilio įrengimas, šiandien jau segamas beveik kiekvieno vairuotojo ir dažno keleivio. Pažabojus vienus erelius, keliuose ramybę ėmė drausti kiti - dviratininkai, lakstantys nebaudžiami net policijos.
Nors Kelių eismo taisyklės (KET) numato taisykles atskirai dviratininkams, gatvėse siaučiantys dviračių ereliai nepaiso net elementariausių reikalavimų - tamsiu paros metu nedėvi liemenių ir atšvaitų. Jau nekalbant apie tai, kad dviratininkai neretai nesidrovi vairuoti ir smarkiai padauginę alkoholio.
Kultūros nėra
Pasak buvusio Kauno kelių policijos vadovo Gedimino Žemaičio, dviratininkų elgesys keliuose yra didelė problema ir ją reikia spręsti nedelsiant: „Jokios dviračių kultūros Lietuvoje iš viso nėra. Tai yra rimta problema, apie kurią reikia kalbėti. Kiekvienais metais dviratininkų daugėja tūkstančiais, neatsakingas jų elgesys sukels daug problemų.
„Reikia, kad reikalavimai dviratininkams ir vairuotojams būtų vienodi. Dviratininkas taip pat yra eismo dalyvis. Turėtų būti griežtesnės taisyklės. Tada ir dviratininkai būtų atsakingesni, ir mes, pastebėję geriantį vairuotoją su dviračiu, galėtume jį sudrausminti. Turime prisijaukinti kultūringą, taisykles suprantantį ir mąstantį dviračio vairuotoją“, - teigia G.Žemaitis.
Pasak pašnekovo, dažnas dviratininkas net negalvodamas pažeidžia taisykles, nes žino, jog už tai baudžiamas nebus: „Dviratininkas važiuoja neblaivus, be šalmo, atšvaito, liemenės, ir niekas į tai nekreipia dėmesio. Policija į tai žiūri atsainiai, nes mano, kad dviratininkas nėra pavojingas. Juk jis kelyje yra lygiai toks pats vairuotojas, todėl ir reikalavimai jam turi būti kaip visiems vairuotojams.“ Pašnekovas pastebi, kad dabar dviratininkai už neblaivumą gali būti baudžiami pagal viešosios tvarkos pažeidimo reglamentus, o skiriama bauda yra nuo 300 iki 800 Lt. Tuo tarpu neblaivūs automobilių vairuotojai moka baudas didelėmis sumomis ir savo vairuotojų pažymėjimais.“
Kelyje visi vienodi
G.Žemaitis teigia, jog pagerinti situaciją įmanoma, ir primena, kad automobilių vairuotojai kažkada taip pat nebuvo tokie kultūringi kaip dabar: „Anksčiau pėstįjį per kelią praleisdavo iš 10 vairuotojų gal du, o dabar praleidžia beveik visi. Vieni kitus užleidžia, padėkoja. Vieni kitus pradėjo labiau gerbti. Dviratininkų kultūros problemas taip pat galima išspręsti. Reikėtų išduoti pažymėjimus, kad jie žino ne tik tai, kad dviratį per perėją reikia persivaryti, bet ir kitas Kelių eismo taisykles. Jie turi laikyti bent teorinę patikrą, kuri leistų jiems vairuoti dviratį kelyje.“
Į neatsakingus dviračių ir automobilių vairuotojus turėtų būti žiūrima vienodai rimtai, nes tiek vieni, tiek kiti, nesilaikydami taisyklių, sukelia didelį pavojų. „Koks skirtumas tarp žmogaus, kuris eina žudyti su pistoletu ir to, kuris sėda už dviračio ar automobilio vairo neblaivus? Juk ir vienas, ir kitas eina žudyti“, - svarstė G.Žemaitis.
Nesiekia išskirtinumo
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas teigia, jog dviratininkai, jei ir pažeidžia taisykles, tik todėl, kad policija jų visiškai nebaudžia: „Šiuo metu už greičio viršijimą yra baudžiama tik viršijus 20 kilometrų per valandą leistiną greitį. Kai tuo tarpu Olandijoje baudžiama viršijus greitį vos 5 kilometrais. Jei taisyklės niekam nerūpi, tai kodėl būtina jų laikytis. Dviratininkas yra tokia pati visuomenės dalis kaip vairuotojas ar pėstysis. Nereikia jų išskirti kaip kitokių žmonių.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad Lietuvoje dviratininkai, palyginus su Londone važinėjančiu jaunimu, yra gerokai kultūringesni: „Ten visi važinėja su šalmais, liemenėmis, nuleistomis rankenomis, su sportiniais dviračiais, ir lakstydami trukdo vairuotojams, nes jaučiasi viršesni kelyje. Mūsų dviratininkai, važiuodami gatvėmis, nesiekia sau išskirtinių sąlygų, tik nori, kad vaikams nereikėtų važiuoti judriomis gatvėmis.“
Dviratininkai Lietuvoje už neblaivumą teoriškai yra baudžiami nuo 0,7 promilės girtumo, nors automobilio vairuotojams leidžiama norma yra iki 0,4 promilės. Pasak E.Kriščiūno, tai yra teisingas sprendimas: „Viskas priklauso nuo greičio. Kadangi dviratininkas, palyginus su automobiliu, važiuoja labai lėtai, toks sprendimas yra gana logiškas. Tačiau gaila, kad nebaudžiami tie dviratininkai, kurie važinėja naktį be šviesų. Nereikia dviratininkams reglamentuoti rūbų, reikia nustatyti, kas turi būti transporto priemonės komplekte. Taip būtų galima išvengti daugelio pažeidimų. Juk draugui skolindamas dviratį, neskolinsi dar ir šalmo, liemenės bei šviesų.“
Iveta SLABOŠEVIČIŪTĖ, Lenktynininkė, daugkartinė 1000 km lenktynių dalyvė:
Manau, kad Lietuvoje dar nėra pakankamai susiformavusi dviračių kultūra. Vis daugiau žmonių pradeda jais važinėti, tas labai džiugu, tačiau to kultūra dar nepavadinčiau. Dviratininkai KET taisykles pažeidinėja nuolatos. Pvz., dviratį per perėją jie turi vestis, bet visąlaik važiuoja. Taip pat daug kas važiuoja keliu, ne savo puse, net susiglaudę dviese - tai labai trukdo eismui.
Dviratininkus sulyginti su eismo dalyviais gal nėra labai teisingas požiūris. Pirmiausia, reikėtų sutvarkyti dviratininkams kelius, kad nebūtų taip, jog dviračio takas netikėtai baigiasi. Gal tada jie atitinkamai tvarkingiau pradėtų važinėti.
Taip pat tiek dviratininkai, tiek vairuotojai turėtų kažkaip draugiškiau vieni į kitus žiūrėti, stebėti ir nenorėti vienas kitam pakenkti.
Statistika
2012 metais išaiškinti 7845 dviračių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tarp šių pažeidimų - 5729 neblaivūs dviratininkai.
2012 metais dėl dviračių vairuotojų kaltės užregistruoti 182 eismo įvykiai (22,9 proc. mažiau negu 2011-aisiais). Tai sudarė 5,7 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 19 žmonių, 167 sužeisti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą