Seni automobiliai Lietuvoje malami ir liežuviais

Problema

Nors jau pusmetį galime jaustis Europos Sąjungos piliečiais, dar mažiausiai metus, o gal ir dvejus, mūsų kiemai bus panašūs ne į Briuselio kvartalus, o į Rusijos provincijų užkaborius. Lietuvoje iki šiol nėra sukurta sistemos, skatinančios vairuotojus utilizuoti senus automobilius.

Nors apie šalies automobilių parko atnaujinimą kalbama jau ne vienerius metus, šalies Vyriausybė iki šiol nežengė nė vieno reikšmingo ir kontretaus žingsnio minėtos sistemos sukūrimo link.

Maža to - už senų mašinų utilizavimą iš dalies atsakingi naujų transporto priemonių importuotojai nuo savo pečių meistriškai nusimetė finansinę atsakomybę. Į Lietuvos autoverslininkų asociaciją (LAA) susivieniję automobilių pardavėjai beveik neslepia naikinti senas mašinas padedantys tik kalbomis.

Tas nepakeliamas atsakomybės lengvumas

Praėjusiais metais buvo nutarta, kad nuo gegužės 1-osios naujų automobilių importuotojai Lietuvoje finansuos mašinų ardymo aikšteles, vairuotojų vadinamas paprastais - sąvartynais arba laužynais.

Tačiau brangius kostiumus ir kaklaraičius dėvintys verslininkai nepanoro tiesiogiai į biudžetą mokėti mokesčių ar muitų, kurie atitektų tepaluotiems sąvartynų meistrams, turinties išardyti ir sunaikinti mašinas bei aplinkai pavojingus komponentus.

Sumanūs blizgančių automobilių pardavėjai Aplinkos ministerijai pažadėjo įsteigti specialią organizaciją, kuri tiesiogiai rūpintųsi utilizavimu.

Tačiau jie paskaičiavo, kad papildomos organizacijos kūrimas irgi kainuos (atlyginimai, mokesčiai utilizuotojams ir t.t.), todėl surado dar geresnę ir, svarbiausia, beveik nieko nekainuojančią išeitį - sukurti įvaizdį, kad labai rūpinamasi senų automobilių utilizavimu.

"Mes atsakingi. Čia tik iš šono atrodo, kad nieko nedarom. O juk mes pirmieji pradėjome kalbas apie utilizavimą skatinančios sistemos sukūrimą. Dabar kuriame sąlygas senus automobilius naikinančioje įmonėje "Kuusakoski" juos priimti ne tik kaip metalo laužą, bet ir su su visomis pavojingomis medžiagomis - skysčiais, akumuliatoriais ir panašiai", - darbus vardija LAA generalinis direktorius Algimantas Krikščiūnas.

Nemateriali pagalba

"Smulkinti automobilius su aplinkai pavojingais komponentais priimame jau ne vieną dieną", - sako Klaipėdoje veikiančios UAB "Kuusakoski" vadybininkas Ramūnas Bernotas, savotiškai paneigdamas LAA atstovų kalbas apie esą tebevykstantį "sąlygų kūrimą".

Bendrovės atstovas pripažįsta, kad LAA nefinansuoja nei senų automobilių ardymo, nei jų smulkinimo, nei pavojų aplinkai keliančių medžiagų ir skysčių saugojimo ar antrinio jų panaudojimo.

"Naujus automobilius parduodančios bendrovės klientams nurodo, kur galima sunaikinti senas mašinas. Galima sakyti, jos mums padeda ne materialiais dalykais", - bene vienintelį konkretų, nors ir nematerialų, verslininkų darbą nurodo R. Bernotas.

"Mes prisidedam prie to, kad gamintojai ir importuotojai mokėtų utilizavimo mokestį. Jis įsigalios 2007-iaisiais", - dar vieną asociacijos "nuopelną" vardija A. Krikščiūnas, tiesa, pripažindamas, kad šis mokestis bus įgyvendintas ne LAA iniciatyva, o vykdant Europos Sąjungos reikalavimus, ir, be to, galios ne importuotojams, o tik gamintojams.

Mokestis įvestų tvarką?

A. Krikščiūnas sutinka, jog dabar gyventojai nėra suinteresuoti atiduoti senas transporto priemones į metalo atliekų surinkimo aikšteles perdirbti.

"Yra įvairių skatinimo atsikratyti senais automobiliais būdų - kad ir palankesnių sąlygų perkant naują transporto priemonę taikymas ar geresnės lizingo sąlygos. Arba užmokestis už utilizuoti atiduodamą mašiną", - mano LAA generalinis direktorius.

Anot jo, vairuotojų sąmoningumą savotiškai paskatintų finansų ministro Algirdo Butkevičiaus nuo 2006 m. įvesti pasiūlytas transporto priemonių savininkų mokestis.

"Šis mokestis būtų vienas iš stimulų nelaikyti nebevažiuojančių mašinų kiemuose bei pakelėse. Jei automobilis nebūtų išregistruotas ir sunaikintas, už jį tektų mokėti mokesčius", - teigia A. Krikščiūnas.

Manoma, kad jei toks mokestis bus įteisintas, kasmet vairuotojams tektų atsisveikinti su 40-80 litų suma už automobilį. Kiek vairuotojas kasmet turės sumokėti už savo mašiną, tikriausiai priklausys ir nuo transporto priemonės pagaminimo metų, taip pat variklio darbo tūrio.

Jei valdžia nuspręs gelbėti Lietuvą nuo iš Vakarų Europos į mūsų šalį plūstančio senų automobilių srauto, didesnį mokestį mokės senesnių transporto priemonių savininkai.

Ateitis - nežinioje

Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė teigia, kad įmanoma ne tik kolegos A. Butkevičiaus pasiūlyta, bet ir kita mokesčio už transporto priemones forma.

"Šį mokestį galima prijungti prie civilinio draudimo. Kadangi jis yra privalomas, vairuotojui tektų mokėti, nesvarbu, važiuoja jis tuo automobiliu, ar ne. Jei nevažiuoji, tada gal išties naudingiau atiduoti mašiną į sąvartyną", - sako A. Čepelė.

Tiesa, pareigūnas pripažįsta, kad kol kas nėra net kokios nors skatinimo sistemos projekto, todėl teigia negalintis pasakyti, kada šalies vairuotojai bus suinteresuoti nebepalikinėti senų automobilių kur pakliuvo ir taip nebeteršti aplinkos.

Kol kas dar moka

Skatinimo sistemos laukia ir automobilių utilizuotojai. Dabartinėmis sąlygomis, pasak R. Bernoto, "Kuusakoski" veiklą galima pavadinti tik įdirbiu ateičiai.

"Apie pelną ir jo siekimą bus galima kalbėti tik tada, kai, remiantis Europos šalių patirtimi, Lietuvoje bus sukurta panaši skatinimo sistema, ir gyventojai bus suinteresuoti nebenaudojamas mašinas pristatyti į specialias surinkimo aikšteles", - teigia vadybininkas.

Įmonės atstovai savo viltis sieja su tuo, kad, įvedus minėtą skatinimo sistemą, vairuotojams už atiduotą sunaikinti transporto priemonę utilizuotojai nebemokės pinigų.

Šiuo metu už ardymo ir utilizavimo aikštelei priduotą lengvąjį automobilį jo savininkas gali tikėtis gauti 100-300 litų. Tiesa, šiuos pinigus "Kuusakoski" moka savo valia. Anot R. Bernoto, kai kurie žmonės neprašo pinigų už atiduotą automobilį, ir tik pasidžiaugia juo atsikratę.

Tomas GUKAUSKAS