Pagrindinė priežastis, dėl ko kilo sąmyšis, yra ta, kad šviesoforai nedubliuojami už sankryžos. Lietuva pasirinko daugelyje Europos valstybių taikomą praktiką, kai šviesoforai įrengiami tik prieš sankryžą. Taip yra Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir daug kur kitur.
Sustoti prie "Stop" linijos
Pirmasis tokios sistemos pranašumas - vairuotojai privalo tvarkingai sustoti prieš "Stop" liniją, kad matytų šviesoforų signalus. Kaip parodė Kauno atvejis, vairuotojai šiai taisyklei iki šiol neskirdavo daug dėmesio, tegul atleidžia man kalbininkai, kitaip tariant, daugelis vairuotojų prieš sankryžą sustoja "bele kaip".
Problema tikrai giliai įsišaknijusi Lietuvos vairuotojų sąmonėje. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad praėjus nedaug laiko po naujų sankryžų atidarymo Kaune, vairuotojai jau stengiasi sustoti prieš šviesoforus. Vadinasi, kai norima, tai galima ir tvarkingai sustoti.
Jau pasigirdo kritikos naujai tvarkai. Neva nematyti šviesoforų virš važiuojamosios dalies. Pirmiausiai - šviesoforai yra įrengiami dešinėje ir kairėje kelio pusėse bei dubliuojami virš važiuojamosios dalies. Pirmieji prieš "Stop" liniją stovintys vairuotojai mato dešinėje ir / arba kairėje kelio pusėje esančius šviesoforus. Šviesoforai virš važiuojamosios dalies skirti toliau nuo "Stop" linijos stovintiems eismo dalyviams. Todėl teigti, kad nematyti šviesoforų, yra neteisinga. Pagrindinis dalykas yra taisyklingai sustoti prieš "Stop" liniją.
Trūkumų - daug
Dubliuojančių šviesoforų už sankryžos trūkumų yra labai daug. Pagrindinis, be abejo, yra tas, kad dalis vairuotojų nesistengia sustoti prieš šviesoforus. Taip užvažiuojama ant pėsčiųjų perėjų trukdant pėsčiųjų eismą ar net iš dalies įvažiuojama į sankryžą.
Be to, šviesoforai už sankryžos labai parankūs kelių "ereliams" - kas gi nesusidūręs su įžūliai prieš nosį užlendančiais vairuotojais, kurie nenori laukti eilėje ir aplenkę koloną prieš pat sankryžą "užkiša" savo automobilį laukiantiems žalio signalo sąžiningiems vairuotojams?
O kur dar tie, kurie praleidžia norinčiuosius sukti degant raudonam signalui, tačiau prie šviesoforo esant lentelei su žalia rodykle - juk matydamas šviesoforą už sankryžos toks vairuotojas, atlaisvindamas kelią sukančiam į dešinę automobiliui, drąsiai kerta "Stop" liniją, pravažiuoja raudoną šviesoforą (Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas), ir atsistoja antroje eismo juostoje pėsčiųjų perėjoje. Vėl - pavojus ir nepatogumai pėstiesiems.
Ir eismo pralaidumas...
Kai šviesoforai dubliuojami už sankryžos, vairuotojai mato ne jiems skirtus šviesoforus skersine kryptimi. Kai kurie vairuotojai, pamatę, kad baigia degti žalias signalas skersinei krypčiai, pradeda važiuoti. Taip gali būti sukelta grėsmė pėstiesiems, o kartais ir avarinės situacijos, kai į sankryžą įvažiuojama per anksti.
Dubliuojantys šviesoforai taip pat gali mažinti eismo pralaidumą. Vairuotojas, kuris baigia įvažiuoti į sankryžą, matydamas šviesoforą su mirksinčiu žaliu signalu už sankryžos, sustoja prieš pat sankryžą, nors galėtų važiuoti toliau.
Ta pati situacija, kai jau iš dalies įvažiuota į sankryžą, bet, pvz., praleidžiami pėstieji. Jei besibaigiant pėsčiųjų eismui už sankryžos ima mirksėti žalias ar užsidega geltonas signalas, dažnas vairuotojas nebedrįsta važiuoti toliau, nors, pagal KET 166 punktą, vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Jei nėra šviesoforų už sankryžos, vairuotojas, nematydamas šviesoforų, nuvažiuoja toliau nepažeisdamas KET.
Matyti nebūtina
Dažnas naujos sistemos kritikų argumentas yra tas, kad sukdamas į kairę vairuotojas nemato šviesoforo signalų. O kam juos matyti? Juk yra aukščiau minėtas KET 166 punktas.
Be to, šviesoforas už sankryžos gali net klaidinti vairuotojus, nes matydamas mirksintį žalią signalą, dažnas vairuotojas mano, kad jis baigiasi ir važiuojantiesiems iš priekio. O kai kuriose sankryžose taip nėra, nes važiuojantiesiems iš priekio žalia šviesa gali degti ir ilgiau. Todėl sukantiems į kairę šviesoforas už sankryžos yra visiškai nereikalingas - manevrą gali baigti degant bet kokiam signalui, jei tik pasibaigė eismas iš priekio.
Įdiegusi naują šviesoforų sistemą Lietuva neišrado dviračio. Tiesiog naudojama daugelyje Europos šalių įsitvirtinusi praktika. Naujų sankryžų, kuriose šviesoforai nedubliuojami už sankryžų, yra ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Druskininkuose, Raseiniuose, Elektrėnuose, Šalčininkuose ir kitur.
Prie kiekvienos tvarkos reikia priprasti. O naujoji tvarka drausmina vairuotojus, nes "bele kaip" sustojęs prieš sankryžą nebematysi šviesoforų, todėl kitą kartą pagalvosi - reikia sustoti tvarkingai, kad juos matytum.
"Situacija tokiose sankryžose būna aiškesnė"
Gintaras KUČINSKAS, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro komisaras inspektorius
Tų vadinamųjų dubliuojančių šviesoforų atsisakymą numato 2012-ųjų gegužę įsigaliojusios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės. Tiesa, jos taikomos tik naujoms sankryžoms, atbuline data šios taisyklės nėra privalomos.
Klaipėdoje naujoviškai įrengtos rekonstruotos Minijos gatvės sankryžos su Kalnupės ir Naikupės gatvėmis, tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad projektai čia buvo seni, ruošti dar 2008 m., ir dubliuojantys šviesoforai buvo numatyti, tačiau mes suderinome su savivaldybe, kad leistų jų nestatyti.
Kai nėra dubliuojančio šviesoforo už sankryžos, vairuotojas nemato, kada baigia degti žalias signalas važiuojantiems skersai ir kada užsidega geltonas. Tai gerai, nes tada jis per anksti neįvažiuoja į sankryžą ir nesusiduria su iš jos nespėjusiais išvažiuoti kitomis kryptimis judančiais automobiliais.
O jei tokioje sankryžoje įvyksta avarija, ją tirti policijai yra lengviau, situacija, kas kaltas, o kas - ne, dubliuojančių šviesoforų neturinčiose sankryžose būna aiškesnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą