Iš principo virtualūs saugumo bandymai, paremti matematiniais skaičiavimais, naujiena nėra - jų šaknys siekia dar 1970-uosius. Nėra ypatinga naujiena ir virtualūs manekenai, "gyvenantys" inžinierių kompiuteriuose. Tad kur čia "revoliucija"?
Remiantis įvairių avarijų analize, maždaug pusė vairuotojų, supratę, kad tuoj paklius į neišvengiamą avariją, imasi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiai, staigiai stabdo arba suka vairą į šoną. Keleiviai irgi nesėdi ramiai - dažniausiai jie "sugrupuoja" savo kūną tikėdamiesi apsisaugoti nuo smūgio.
Problema ta, kad ligšioliniai virtualūs manekenai tokio elgesio pamėgdžioti nesugebėjo, o "Toyota" inžinieriams pavyko sukurti 5-osios kartos THUMS ("Total Human Model for Safety") - žmogaus modelį, gebanti imituoti refleksinius vairuotojo ir keleivio judesius.
Kitaip sakant, imituojamos charakteringiausios pozos susidūrimo metu, ir būtent ta ar kita poza lemia, kaip judės žmogaus kūnas automobilio smūgio momentu, koks bus traumos pobūdis bei sunkumas.
Tad tikimasi, kad nuo šiol bus galima detaliau ištirti ne tik saugos diržų, oro pagalvių ar kitų techninių saugumo priemonių efektyvumą, bet ir modernizuoti išvengti susidūrimo padedančias sistemas.
"Toyota Central R&D Labs, Inc." padalinys pirmuosius virtualius manekenus kurti ėmėsi dar 1997 metais. Uždavinys buvo, remiantis įvairiais kūno parametrais, ištirti populiariausių traumų priežastis avarijos metu.
Pirmoji THUMS karta pasirodė 2000-aisiais, po šešerių metų išleistas "Version 3" modelis jau galėjo imituoti žmogaus smegenis, o priešpaskutinis, 2010 m. sukurtas ketvirtosios kartos manekenas - ir kitus vidaus organus.
THUMS savo bandymams naudoja kelios dešimtys kompanijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą