Ženklų ignoravimas - nacionalinis vairavimo ypatumas

"Esu Naikupės gatvės 19 namo gyventojas. Automobilį, kaip ir kaimynai, statau Nidos gatvėje. Jos atkarpoje iki Sulupės gatvės yra vienos krypties eismas. Pastatyti aiškiai matomi ženklai tiek iš Naikupės gatvės pusės (ženklas Nr. 503 "Vienpusis eismas"), tiek iš Sulupės gatvės pusės (ženklas Nr. 301 "Įvažiuoti draudžiama", paprastai vadinamas "plyta").

Gatvė siaura ir ten neįmanoma prasilenkti, bet yra nemažai įžūlių vairuotojų, kurie tos "plytos" nepaiso ir važiuoja prieš eismą. Yra ir tokių, kurie ne tik nesitraukia iš kelio, bet ir drasko akis bei grasina.

Taip dažniausiai nutinka ryte, kai tėveliai veža vaikučius į Nidos ir Sulupės gatvių sankryžos pašonėje esantį darželį. Tada būna daug automobilių, bet atsiranda tokių, kurie, važiuodami prieš eismą, sudaro spūstis ir dar elgiasi piktybiškai", - "Autosalonui" atsiųstame laiške piktinosi vairuotojų elgesiu klaipėdietis Vaidotas.

Jis neslepia nespinduliuojantis optimizmu.

"Aišku, apie pažeidėjus reikėtų pranešti policijai, bet ten tokių, kurie važinėja prieš eismą, labai daug - tiek rytais, tiek vakarais. Nespėsi visų fotografuoti ir apie juos pranešti pareigūnams", - teigė Vaidotas.

Beje, pasak gyventojų, minėtas "plytos" ženklas Nidos gatvėje jau keletą kartų buvo savavališkai nusuktas ar nudaužtas.

Viltis - kitos kartos

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro (KPB) atstovai sako, jog ne visi pažeidėjai išvengia atsakomybės. Štai pernai už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą administracinės baudos mieste skirtos 2 687 vairuotojams, 2010 metais - net 6 498-iems.

"Tikrai nėra taip, kad visi, kurie nesilaiko ženklų nurodymų, lieka nenubausti. Pravažiuos vieną dieną per tą "plytą", antrą, o trečią susilauks baudos. Kiek pajėgos leidžia, kovojame. Tik galiu pakartoti, ką esu sakęs anksčiau ne kartą - prie kiekvieno ženklo po pareigūną visai dienai nepastatysi", - teigia KPB viršininkas Ramūnas Šideikis.

Jis sako nesuvokiantis, kaip galima ignoruoti ženklų reikalavimus.

"Man nesuprantama, kodėl taip įžūliai pažeidinėjamos eismo taisyklės. Turbūt reikėtų klausti pačių vairuotojų. Čia gal net ne tas ženklas esmė? Manau, tai tiesiog bendros kultūros stoka. Turi pasikeisti kartos, kad pakistų dabartinis požiūris į eismo taisyklių laikymąsi", - mąsto pareigūnas.

Švenčiausioji trejybė

Pasak R. Šideikio, eismo saugumą lemia ne tik vairuotojo kultūra.

"Yra trys saugaus eismo komplekso sudedamosios dalys - švietimas, kontrolė ir inžineriniai įrenginiai. Kai viskas padaryta, kas būtina, šiose srityse, kai viskas tinkamai įgyvendinta, tada problemų ir nėra", - įsitikinęs viršininkas.

Taigi, jei kultūra (kaip švietimo dalis) dar menka, o kontrolė kiekviename žingsnyje negalima, ar viskas Klaipėdoje gerai su technine šios trejybės puse - inžineriniais įrenginiais? Gal vis dėlto kai kurie ženklai Klaipėdos gatvėse pastatyti taip, kad jų laikytis sunku?

Pavyzdžiui, pačioje S. Daukanto gatvės pradžioje neseniai įrengtas ženklas Nr. 323 ("Sukti į kairę draudžiama") - jis stovi vos pora metrų nuo sankryžos su Naująja Uosto gatve, todėl iš šios į S. Daukanto gatvę dešinėn įsukusiems vairuotojams yra beveik nematomas, ypač turint omenyje tai, kad posūkio metu žiūrima į kelią, o nesidairoma į viršų.

Todėl tikriausiai nieko nuostabaus, kad posūkį kairėn draudžiantis ženklas yra ignoruojamas vairuotojų.

"Nesutikčiau su tuo. Dauguma Klaipėdos gatvėmis važinėjančių vairuotojų - vietiniai, todėl tikrai žino, kur kokie ženklai stovi. Pažeidėjai atranda visokių pasiteisinimų - atseit nematė, nes buvo apsnigta, ir panašiai", - teigia R. Šideikis.

Išgelbėtų linija?

Tiesa, pareigūnas sutinka, kad ne visi ženklai Klaipėdoje įrengti laikantis techninio reglamento.

"Aišku, būna ir skirtingų situacijų. Reikia patikrinti ir S. Daukanto gatvės atvejį. Gal ten reikėtų pastatyti dubliuojantį ženklą?" - svarstė KPB vadovas.

Ženklus miesto gatvėse montuojančios bendrovės "Sankryža" vadovas Antanas Garjonas pripažįsta, kad ši eismo reguliavimo įranga ne visada pastatoma pagal reikalavimus.

"Reikėtų bent 20 metrų, o kartais nuo ženklo iki sankryžos nėra nė penkių. Mieste yra daug vietų, kur paprasčiausiai neišeina laikytis to reglamento", - neslepia A. Garjonas.

Anot jo, minėtoje S. Daukanto gatvės vietoje problemą išspręsti galėtų horizontalusis ženklinimas - ištisinė eismo juostas skirianti linija, neleidžianti jos kirsti ir sukti kairėn.

Beje, kitame S. Daukanto gatvės gale - priešinga problema. Sukti kairėn į Priestočio gatvę negalima, nes tą daryti draudžia pastarojoje nubrėžta ištisinė linija, o štai atitinkamo ženklo, kuris čia tikriausiai būtų daug efektyvesnis, nėra. Vairuotojai liniją ignoruoja, nors, teisybę pasakius, žiemą jos net nesimato.

Tad iki minėtosios "švenčiausios saugaus eismo trejybės" Klaipėdos gatvėse - dar toli. Galbūt tai iš tiesų net ne vienos kartos klausimas.

NEBAISU. Nidos gatvės "plyta" gąsdina ne visus vairuotojus. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Dr. Laura ŠEIBOKAITĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Teorinės psichologijos katedros lektorė
Ištyrus skirtingas lietuvių vairuotojų grupes nustatyta, kad tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus dažniau padaro vyrai nei moterys, jaunesni abiejų lyčių vairuotojai nei vyresni, dažniau vairuojantys nei rečiau vairuojantys. Eismo taisyklių pažeidimus gali paaiškinti tam tikros vairuotojo charakterio savybės - nervingumas, polinkis nepaklusti visuotinai priimtoms normoms ir taisyklėms, veikti neorganizuotai ir neprisiimti atsakomybės, nenoras derintis prie kitų žmonių ir jų poreikių, agresyvumas. Apskritai rizikingas vairavimas yra susijęs su kitu sveikatai nepalankiu elgesiu - agresyvumu, alkoholio, narkotikų vartojimu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pažeidžiantys taisykles vairuotojai apskritai yra linkę neatsakingai elgtis savo sveikatos ir visuomenės gerovės atžvilgiu.
Nors vairavimas teoriškai turėtų atlikti susisiekimo funkciją (iš taško A pasiekti tašką B), dažnai, ypač vyrams, jis atlieka ir kitas su vairavimu nesusijusias funkcijas: nuramina, patvirtina jų kaip įgudusių, puikiai gebančių vairuoti asmenų statusą, pakelia savęs vertinimą ir pan. Rizikingai vairuojama dar ir dėl to, kad šie vairuotojai laikosi nuomonės, jog nėra nieko blogo kažkiek pažeisti eismo taisykles, be to, jie linkę pervertinti savo sugebėjimus susidoroti su kelyje galinčiomis atsitikti nenumatytoms situacijoms. Ir jei toks elgesys nėra nubaudžiamas ("policija nepagavo"), atsiranda motyvas taisykles pažeidžiantį elgesį kartoti. Dažnai yra patogiau ir lengviau "nematyti" draudžiančių ženklų ir neieškoti kitokio elgesio būdo, nes pažeidimai neatneša neigiamų pasekmių. O psichologinis palengvėjimas, kai netinkamas elgesys nėra baudžiamas, kai kuriems vairuotojams gali tapti teigiamu patyrimu, kurį norisi pakartoti.
Be to, Lietuvoje tai nėra ištyrinėta, tačiau iš pasaulinės mokslinės spaudos yra žinoma, kad visuomenėje vyraujančios normos taisyklių laikymosi atžvilgiu ir kitų, ypač žinomų asmenų, rodomas pavyzdys gali didinti vairuotojų netinkamą elgesį kelyje.