Žmones keliuose skinanti giltinė nesitraukia iš Lietuvos

Eismo saugumas

Septyni šimtai. Maždaug tiek žmonių kasmet žūsta Lietuvos keliuose. Teigiama, kad daugumos mirtimis pasibaigusių avarijų priežastis yra saugaus greičio nepaisymas ir vairuotojų girtumas. Tačiau tai - tik pasekmė. "Viskas prasideda nuo nepagarbos kitam žmogui", - tikrąją drausmės stokos kelyje priežastį įvardija eismo saugumo specialistai.

"Kokia eismo saugumo prognozė? Darbo turėsiu daug", - paklaustas apie tai, ar kada nors Lietuvos gyventojai išmoks važinėti nekeldami pavojaus nei sau, nei aplinkiams, atsakė nuolat apie tautiečių avarijas pasakojančios "Balticum" TV laidos "Reidas" autorius Gintaras Vaičekauskas.

Žurnalisto teigimu, viena iš pagrindinių problemų - eismo dalyvių tarpusavio supratimo nebuvimas.

"Net Kelių eismo taisyklėse yra punktas, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Apie kokią pagarbą galime kalbėti, kai niekas tavęs nepraleidžia transporto kamštyje? Ir ar galima atsargumu vadinti tai, kad prie vairo sėdama išgėrus?", - pesimistinio požiūrio neslepia G. Vaičekauskas.

Tai, kad pagarba kitam eismo dalyviui - vis dar svetimas reiškinys šalies keliuose, patvirtina ir Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas.

"Jei nori, kad mašinų sraute tau netikėtai prieš nosį užkištų automobilį - užkišk ir tu. Jei nori, kad tavęs nepraleistų einant per perėją - taip daryk ir tu", - tokį blogų manierų pradžiamokslį dėsto specialistas, pabrėždamas, kad kelyje reikėtų elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Nesuvokia turintys ginklą

Deja, nekultūringo elgesio pradžiamokslį Lietuvos vairuotojai išmano itin gerai. Jų žinias liudija ir šiųmetinė statistika - sausio-lapkričio mėnesiais avarijose šalies keliuose žuvo 660 žmonių (209 vairuotojai, 207 pėstieji, 156 keleiviai ir 82 dviratininkai).

Nuo vasario avaringumo situacija mūsų šalyje, palyginti su 2003 metais, nuolat blogėja. Jau nebesiginčijama, kad saugaus eismo požiūriu Lietuva yra padidintos rizikos šalis.

Pagal eismo įvykių analizę pagrindiniai kaltininkai yra vairuotojai - jie sukelia apie 70 proc. avarijų.

V. Sadauskas pripažįsta, kad mūsų vairuotojai dar nesuvokia valdantys ne tik transporto priemones, tačiau ir potencialius ginklus, galinčius suluošinti ar į Anapilį išlydėti žmones.

"Vairuotojai per daug pasitiki savimi - jie galvoja tobulai įvaldę vairavimo meną, nors dažnai nesugeba numatyti net elementariausių situacijų kelyje. Taip ir įvyksta nelaimės", - teigia pagrindinis šalies eismo saugumo organizatorius.

Negi išties sunku suvokti, kad, pavyzdžiui, slidžiame kelyje nereikėtų viršyti greičio, o naktį, ypač neapšviestuose keliuose, važiuoti atsargiau, nes ten gali eiti pėstieji? Pasirodo, tai yra sunku - statistikos duomenimis, tamsiu paros metu pėsčiųjų tebežūsta apie tris kartus daugiau nei šviesiu.

Žinoma, ne tik vairuotojai nėra šventi - kaip kitaip, jei ne kvailumu, paaiškinti pėsčiųjų ėjimą naktį kelio viduriu ar kaimiečių pasivažimėjimą arklio traukiamu vežimu skersai judrios magistralės?

Gelbėti draugus - nepadoru

V. Sadauskas sutinka, kad atsainus požiūris į eismo saugumą - keliasdešimties metų Sovietų Sąjungos glėbyje pasekmė.

"Neblaivus vairuotojas? Tai - ne mano problema. Man jis nieko blogo nepadarė, o kad sužalos ar užmuš kitą, ne mano reikalas. Taip iki šiol mąsto daugelis mūsų", - sako saugaus eismo specialistas.

Anot jo, Vakaruose avarijų skaičių mažina visuomenės sąmoningumas. Pavyzdžiui, jei bare sėdintys žmonės mato, kad vienas neblaivus asmuo išėjo ir sėda prie vairo, jie tuoj pat skambina policijai.

"Vakarų šalyse toks elgesys vadinamas "Išgelbėk draugą". Deja, pas mus jį vadintų "Įskųsk draugą". Bet tai nėra skundimas. Tai - išties ir to paties žmogaus, ir kitų gyvybių gelbėjimas", - įsitikinęs V. Sadauskas.

Jo teigimu, nepakantumą taisyklių pažeidėjams turėtų vystyti ir tuo suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, draudikai. "Tačiau ką mes matome privalojomo draudimo reklamose? Jei padarei avariją, atsipūsk, pažvejok ar padainuok prie vairo. Daužykit automobilius, ir viskas bus gerai, sako draudimo kompanija. Vargu ar toks požiūris padeda didinti eismo saugumą", - teigia V. Sadauskas.

Kada bus geriau?

Saugaus eismo departamento direktorius juokauja, kad mūsų vairuotojus reikia grupėmis vežti į vairavimo kultūra pasižyminčias užsienio šalis ir ten sodinti prie vairo - esą pasivažinėję tarp sąmoningų žmonių ir jie taps tokie.

Jis įsitikinęs, kad pagarba ateis ir į mūsų kelius: "Kai per kamščius, kylančius ir dėl nekultūringo elgesio, nebeįveiksime sankryžų, tada išmoksime važiuoti mandagiai. Galų gale, ir avarijos naudingos - kartą ją sukėlę vairuojame atsargiau".

Tačiau G. Vaičekauskas, prisimindamas neseniai Klaipėdoje per vieną dieną net du kartus avarijos kaltininku tapusį šiukšliavežės vairuotoją, ateities nepiešia rožinėmis spalvomis.

"Darbo turėsiu daug ir ilgai. Kodėl? Nebėra represinės struktūros - kelių policijos. Tebevažinėja daug netvarkingų automobilių. Daugėja neblaivių vairuotojų", - savo nuomonę argumentuoja daug sulaužytais kaulais ir ant asfalto ar priekinio stiklo ištiškusiomis smegenimis pasibaigusių eismo nelaimių nufilmavęs žurnalistas.

Tomas GUKAUSKAS