Žvejui P. Korsakui patiktų spiritu varomi automobiliai

Prie vairo

Laidos "Vienam gale kablys" vedėjas Paulius Korsakas sako, kad jo "Honda Civic" savo paskirtimi nieko bendra su žvejyba neturi, tačiau kartais tenka su ja lėkti pažvejoti.

"Tai yra mažasis "džipas". Mes su draugais juokiamės iš jo. Tai - moteriška, miesto mašina. Nors ne paslaptis, kad kartą į ją buvo sulindę penki diedai su palapinėmis ir visais žūklės įrankiais. Atrodė klaikiai", - slapčia didžiuojasi P. Korsakas.

Kodėl įsigijote būtent siviką, jei jis netinka važiuoti į žvejybą?

Pasiūlė draugas nebrangiai, tai ir nusipirkau negalvodamas. Įsivaizdavau, kad pirmasis automobilis turi būti nedidelis, kol pramoksi vairuoti. Man ta mašina šlykšti. Nors būna ir baisiau - mano draugas nusipirko "Nissan Micra". Ji dar šlykštesnė - kaip bandelė už penkias kapeikas. Juokėmės visi.

Lietuviai apskritai mane nervina savo automobilių spalvomis - visos pilkos, šlapio asfalto spalvos. Ne kartą buvau užsienyje, o ten išvažiuoja į gatves raudoni, geltoni, mėlyni automobiliai. Jei ir pas mus būtų taip, gyvenimas būtų spalvingesnis ir linksmesnis. Pas mus važiuoja visi "niauktais" stiklais ir "papiktintom" lempom - man jie juokingi. Su tokiomis mašinomis gali tik dokumentus kur nors nuvežti.

Koks automobilis žvejui būtų tinkamiausias?

"Subaru Outback" arba "Subaru Legacy". Jie yra varomi keturiais ratais ir labai komfortiški, kaip mersedesai. Sakoma, kad "Subaru" yra japoniškas mersedesas. "Legacy" yra pakilęs nuo žemės 21 cm - pravažumas pakankamas. Tokį ir svajočiau įsigyti, bet labai jau brangūs. "Outback" - apskritai kaip visureigis, bet tikras visureigis yra griozdas ir kietas kaip "sobaka". "Outback" yra geresnis už dabartinius vadinamuosius parketinius visureigius. "Subaru" - vienintelis japonų karo pramonės automobilis, į jį sugrūsta viskas, kas stipriausia ir geriausia. Nė kiek neabejoju, kad kitas mano automobilis ir bus "Subaru", nors ant savo siviko tikrai negaliu pykti. Važinėju juo trejus metus, o taisyti neteko nė karto, gal tik kokius tepalus pakeisti ar panašiai.

Manau, kad automobilis turi tarnauti žmogui, o ne šis jam. Miesto automobilis turi būti mažas, nedaug sunaudoti kuro. Sivikas "ryja" tik penkis litrus šimtui kilometrų. Man mašina yra tik transporto priemonė, ji neskirta save patį reprezentuoti.

Neteko gamtoje su honda važinėjant kur nors įklimpti ar duslintuvą pamesti?

Važiavom kartą pavasarį filmuoti. Tie, kurie buvo su tris tonas sveriančiais visureigiais, įklimpo "tešlose", traukia mašinas susiraukusiais veidais. Aš važinėju aplinkui paviršiumu ir jokių problemų nematau. Niekad jokių bėdų nebuvo. Būna, kad pavasarį važiuojame apsemtais keliais, vandens pilnas salonas pribėga. Sėdim vandeny iki kelių, bet paskui dureles atidarai, jis išbėga, ir viskas gerai. Žvakės turbūt kur nors aukštai, kad jų neapsemia ir mašina neužgęsta.

Ar labai prižiūrite savo automobilį?

Nekenčiu visokių kvepalų, išblizgintų panelių. Štai, neseniai palikau per naktį pravertą langą, ir pilnas salonas prisnigo. Važiuoju dabar ant sėdynės celofaną pasiklojęs - vis tiek išdžius. Kitas tikriausiai su džiovintuvu po mašina gulėtų.

Tvarkyti privalo servisai. Jeigu jau jie yra, reikia duoti darbo. Aš pats nieko nesuprantu. Na, galiu atidaręs kapotą vandens kiekį ar tepalus patikrinti. Atskirčiau karbiuratoriaus oro filtrą, tačiau kam to reikia.

Teko būti Kuboje. Ten tai "super" - visi važinėja senais amerikietiškais automobiliais. Pilnos gatvės po kapotais sulindusių juodukų. Kalbėjausi aš su jais, pasakojo, kad tris dienas pavažiuoja, o savaitę remontuoja. Be to, detalių tokių juk niekur nebegausi, tai ir prikuria visokių iš moskvičių, žiguliukų ir panašiai.

Tikriausiai tiek važinėjant teko patirti ne vieną nuotykį.

Blogiausias nuotykis man buvo, kai atsikrausčiau į Klaipėdą. Čia labai daug žuvėdrų, kurios vis apdirba automobilį. Jos nuolat taikosi būtent į mano, gal ryški mėlyna spalva jas vilioja. Jei kiemas ir būna pilnas mašinų, iš ryto vis tiek "apibombarduotą" randu tik savo.

Ant kelių policijos niekada negaliu pykti, jie labai tolerantiški. Esu netgi aštuonerius metus be pažymėjimo vairavęs, kol išlaikiau vairavimo egzaminus ir jį gavau. Buvo kartą - lėkėm žiobrių žvejoti. Į miestelį atšvilpėm 120 km/h greičiu ir, žinoma, mus sustabdė policija. Aš atsidaręs langelį tik surikau: "Saulė teka, žiobriai išsisklaidys. Jei nenuvažiuosim per dešimt minučių - sugadinsite mums laidąĄ". Jie atidavė pagarbą ir palinkėjo gero kelio.

Turiu tik vieną nerašytą taisyklę - mano galvoje alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami dalykai. Sėsti prie vairo išgėrus nėra joks didvyriškumas, kaip mano kai kurie žmonės. Pats jei "nusidauši" - esi idiotas, bet jei kokį vaiką...

Avarijų nesu padaręs. Tiesa, kartą nuvažiavau nuo Palangos kelio, lėkdamas 120 km/h greičiu. Žiūriu - jau ir lekiu per pievą, o iš paskos mirtis šuoliuoja. Pasistengiau nesukioti vairo ir sustojau. Iškrapštė draugai paskui tą mašiną. Jai visai nieko nenutiko, net neįdomu.

Sakote, kad nesuprantami tie vairuotojai, kurie perka brangias mašinas ir montuoja į jas dujų įrangą.

Jei automobilis skirtas važiuoti benzinu, tai kam tas dujas į jį kišti. Jei atsirastų koks ekologiškas rapsų aliejus, tai važinėčiau juo, bet to tikrai niekada nebus. Subyrėtų viso pasaulio ekonomika, jei atsirastų, kas pakeistų naftos produktus. Spiritas tikriausiai per brangus, bet gerai būtų - skaniai kvepėtų. Tai būtų Klaipėdos - linksmojo miesto - kuras.

Giedrė NORVILAITĖ