Metų rezultatai
Brangstantys energetiniai ištekliai ir prognozuota rekordinė infliacija, truputį temdę nuotaikas pasitinkant Žiurkės metus dabar, laukiant Jaučio, atrodo tik žiedeliai.
Vos prieš metus optimizmo dar nestokoję įvairių uostamiesčio pramonės ir verslo sričių atstovai į 2009-uosius žvelgia jau gerokai rimčiau. Teks ne tik labiau susiveržti diržus, bet ir ieškoti kitų būdų, padėsiančių išgyventi sunkmetį, kurio pabaiga ir mastas skendi nežinioje.
"Gerais metais baravykai net ant asfalto gali augti, o sunkmečiu ir dirva turi būti ypač išpurenta, ir ne bet kokiu vandeniu palieta", - pastebi Klaipėdos laisvosios ekonominės (LEZ) zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.
"Planuojame naujus gaminius"
Kęstutis DULKIS, UAB "Klaipėdos duona" generalinis direktorius
Besibaigiantys metai "Klaipėdos duonai" buvo sėkmingi. Net du įmonės gaminiai sulaukė aukščiausio įvertinimo - duona "PALANGA močiučių" ir "Klaipėdos plikyta" duona. Džiaugiamės, kad pavyko išlaikyti pirkėjus Klaipėdoje bei jos krašte. Ateinančiais metais tikimės išlaikyti savo pozicijas rinkoje bei neprarasti savo klientų. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir kitąmet planuojame pradžiuginti savo klientus naujais gaminiais. Norėtųsi tikėtis, kad tos visų pranašaujamos negandos aplenks Lietuvą ir mūsų įmonę.
"Tikiuosi dialogo"
Aloyzas KUZMARSKIS, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "BEGA" generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
2008 metai vertė susikaupti, veikti apdairiai, pamatuotai, ypač paskutinysis metų ketvirtis. Baigiantis 2008-iesiems jau tapo aišku, kad kompanija turi veikti efektyviau, taupiau, būtinas dar geresnis darbo organizavimas. Nors didesnė praėjusių metų pusė nieko bloga lyg ir nežadėjo, tačiau kai kurios aplinkybės ir faktai jau vasarą kėlė nerimą ir nuojautą, kad gali būti krovinių krovos apimčių sumažėjimas. Daug kas rodė, kad peržengsime ekonomikos perkaitimo piką ir gali prasidėti kritimas. Tačiau įvertindamas praėjusius metus galiu pasakyti, kad rezultatai nebuvo labai prasti.
2009-aisiais visų pirma tikiuosi savo darbuotojų nuoširdaus darbo ir supratimo. Manau, kad darbštiems ir energingiems žmonėms turi sektis, ieškantys žmonės pasieks reikšmingų atradimų. Manau, kad kitais metais bus ypač svarbūs partneriški verslo ryšiai ir verslo partnerių tarpusavio supratimas. Labai norėčiau, kad tęstųsi geras, konstruktyvus dialogas tarp įvairių valdžios ir verslo struktūrų, visų pirma - tarp uosto krovos kompanijų, tarp geležinkelininkų ir kitų tranzito partnerių. Tikiuosi, kad vyks konstruktyvus dialogas tarp naujų Susisiekimo ministerijos vadovų ir žmonių bei uosto vadovybės, Klaipėdos miesto, nes ateinantį sunkmetį visoms pusėms labai svarbu susikalbėti, susitarti.
Sunkiu metu ypač gerai atsiskleidžia, kas yra tikrieji draugai ir patikimi partneriai, kas ištikimai laikosi nustatytų įsipareigojimų ir susitarimų.
Manau, kad 2008 metais mes padėjome gerus pamatus ateinančių metų darbams, o 2010 metais turėtume dirbti su naujomis jėgomis ir naujais pajėgumais, naujomis technologijomis. Tai būtina, kad "Bega" išliktų konkurencinga uoste, Klaipėdos uostas - visame Baltijos regione, o Lietuvos tranzito galimybės - konkurencingos visame Vakarų-Rytų transporto koridoriuje.
"Metai - rekordiniai"
Sigitas DOBILINSKAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
Metai buvo geri, ypač jų pradžia - krovos rezultatai buvo rekordiniai. Be to, šiemet padarėme uoste didelių darbų - investicijos siekia 160 milijonų litų. Tiesa, baigiantis metams krova sumažėjo, nes mažėjo gamyba tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Sumažėjus pirkimui sumažėjo ir judėjimas per uostą, tačiau bet kokiu atveju šie metai ženkliai geresni už praėjusius.
Uoste kaip ir bet kur kitur jaučiami šiuo metu vykstantys procesai. Į ateinančius metus žvelgiame ne su baime, bet susikaupdami. Peržiūrime programas, bandome sumažinti išlaidas, susijusias su Direkcijos funkcionavimu. Dėl investicijų programos - kas pradėta, stengsimės padaryti, o dėl tolesnių planų žiūrėsime vėliau.
"Esu realistė"
Natalija PILIBAVIČIENĖ, turizmo agentūros "Kauno Grūda" Klaipėdos filialo direktorė
Kalbos apie krizę kalėdinių nuotaikų mums nesugadino. Besibaigiantys metai įmonei buvo tikrai geri, palyginti su praėjusiais, gerokai ūgtelėjo klientų skaičius, pastebėjom, jog daugiau pakeliauti sau leido ir jaunesnioji karta. Ekonominė krizė prasidėjo nuo rudens, bet tie, kurie buvo suplanavę keliones anksčiau, į jas ir važiavo. Dvi tris savaites iki Naujųjų pastebėjome suaktyvėjimą. Ypač populiarios buvo paskutinės minutės kelionės į šiltuosius kraštus. Labai ženkliai nuo liepos ėmė keliauti įmonės, keletą užsakymų turime jau ir ateinantiems metams.
Stengiamės į ateitį žiūrėti optimistiškai. Tiesa, esu realistė ir suprantu, kad žmonės pirmiausia pirks duonos, pieno, mėsos ir mokės mokesčius, bet tikiu, kad bandys atsidėti vieną kitą litą kad ir mažesnei, pigesnei kelionei. Ypač karta, kuri jau užaugo keliaudama, juolab kad kelionė - puiki terapijos priemonė, skatinanti imtis ko nors nauja, permąstyti savo gyvenimą.
"Tradicinių sprendimų neužteks"
Arūnas PASVENSKAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas, AB "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius
Tam, kad galėtume palyginti praėjusių ir šių metų rezultatus, asociacija duomenis dar tik renka, o dėl "Klaipėdos kartono" jau aišku, kad šie metai neabejotinai buvo prastesni. Popieriaus pakuotės pramonė gyvena pagal savo ciklus, o šiemet leidimasis žemyn šioje srityje sutapo dar ir su pasauliniu kritimu, todėl mums yra ženkliai blogiau. Pirmasis metų pusmetis buvo tikrai neblogas, bet jau gegužę - anksčiau nei kiti - pajutome krizės pasekmes. Popierinės pakuotės paklausa yra tiesiogiai susijusi su vartojimu, o vartojimas kaimyninėse ir kitose Vakarų Europos šalyse jau gegužę ėmė mažėti. Iki šios dienos situacija tik blogėjo.
Ateinantys metai bus unikaliai sudėtingi, nes tokios situacijos, kokia klostosi dabar, neturėjo nei įmonė, nei Lietuva, nei pasaulis. Taigi ir sprendimai turi būti unikalūs, nes tradiciniai nieko neišspręs. Tradiciniai sprendimai yra aiškūs - taupysime, ieškosime rezervų, tačiau ar to užteks? Jei užteks, duok Dieve, bet gali ir neužtekti...
"Peržengsim milijardo ribą"
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
2008-ieji LEZ'ui buvo statybų ir įkurtuvių metai. Net septyni mūsų klientai statė savo objektus. Kai kurie jas baigė ir šiais metais pradėjo veiklą, kiti įkurtuves švęs 2009-aisiais.
Šiais metais Airijos kapitalo įmonė BNTP atidarė savo komplekso antrąją eilę, lietuviško kapitalo įmonės "AD REM" ir "PACK Klaipėda" baigė statybas ir ėmė veikti - pirmoji atidarė savo logistikos centrą, o antroji - pakuotės gamyklą. Baltarusijos ir JAV kapitalo įmonė "GLASSBEL" pradėjo architektūrinio stiklo gamybą, Suomijos kapitalo bendrovė "Lindstriom" ėmė teikti paslaugas pramonei. Gera naujiena - 2008 metais baigta depo statyba, zonoje ėmė veikti priešgaisrinis gelbėjimo postas.
Šiais metais priimtas sprendimas iš Europos Sąjungos fondų pagal programą "InvestLT" skirti lėšų tolesniam zonos infrastruktūros vystymui. Galų gale, po dvejų ir pusės metų klajonių po žinybas ir valdžios koridorius pakoreguotos zonos ribos, numatyta galimybė ją išplėsti iki 412 ha. Na, o vienas iš labiausiai laukiamų 2009 metų įvykių - bus pradėtas Lypkių ir Švepelių gyventojų iškeldinimas iš pramonės teritorijos.
Kitais metais keli zonos klientai baigs statybas ir pradės veikti. Taigi ir 2009 metai bus įkurtuvių metai. Turėtų pradėti veikti Anglijos kapitalo įmonės "Albright Lietuva" elektronikos surinkimo gamykla, ims veikti UAB "Vingės logistika" logistikos centras, pradės veikti UAB "Anis" gamykla.
Į ateinančius metus žiūrime be baimės ir net su viltimi. Natūralu, kad ekonomikos sąstingis ar krizė išryškina zonos pranašumus ir jie tampa labai reikšmingi bei patrauklūs. Ateinančiais metais ypač suaktyvinsime rinkodarą, ieškosime ir taikysime naujus metodus pritraukiant investicijas. Tikimės gerų rezultatų. Investicijos jau artėja prie milijardo litų ir ši riba 2009 metais tikrai bus peržengta.
"Ateinančiųjų tikimės geresnių"
Vytautas VALUTIS, AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius
Metai buvo sudėtingi, tačiau tikimės, kad ateinantys bus kur kas geresni. Deja, krizė neaplenkė šilumininkų - kaip suskaičiavo Šilumos tiekėjų asociacija, galiojanti šilumos kainų nustatymo metodika lėmė, jog šilumos energiją gaminančių bendrovių nuostoliai iki šių metų pabaigos sieks daugiau nei 400 milijonų litų. Mūsų bendrovė - ne išimtis. Kad dirbant nuostolingai užtikrintume patikimą šilumos tiekimą, tenka nuolat skolintis iš bankų.
Kokios gerosios šių metų naujienos? Vienas iš reikšmingesnių metų įvykių - naujų garo katilų Lypkių katilinėje įrengimas. Šis projektas leido bendrovei sumažinti šilumos nuostolius garo tinkluose ir užtikrinti patikimą garo tiekimą Laisvajai ekonominei zonai.
Kita gera naujiena - pasaulyje pingant energijos žaliavoms, dujų tiekėjai prakalbo apie galimą dujų kainų mažėjimą. Dujos yra pagrindinis mūsų kuras šilumai gaminti, tad atsiranda prielaida mažėti kainai. Pagal galiojančią kainų nustatymo metodiką, šiluma mūsų klientams gali pigti, jei gamtinių dujų kaina sumažės ne mažiau nei 15 procentų.
Taip pat sklandžiai juda termofikacinės elektrinės statybos projektas, kuriame dalyvauja ir mūsų bendrovė. Po kelerių metų Klaipėdoje jau bus galima šilumą gaminti iš buitinių atliekų. Tai bus kuro alternatyva brangioms dujoms. O kaip rodo kitų valstybių patirtis, pradėjus deginti atliekas, šilumos kaina mažėja ar bent stabilizuojasi.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą