Apklausa: visų kategorijų alkoholinių gėrimų žmonės pirko mažiau

Nuo šių metų kovo mėnesio visų kategorijų alkoholinių gėrimų - tiek alaus, vyno, brendžio ar degtinės - mažmeninėje prekyboje tinklinėse parduotuvėse buvo parduota mažiau. Specialistai mano, kad tokia tendencija stebima pastaruosius dvejus trejus metus, o ją lemia besikeičiantys vartotojų įpročiai bei emigracija. 

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis sako, kad tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimo duomenys atskleidžia, kiek pirkėjai realiai įsigijo alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Šios tyrimų bendrovės metodika skiriasi nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kuri rugpjūčio pabaigoje pateikė duomenis apie akcizų surinkimą, o ne apie tai, kiek žmonės iš tikrųjų pirko alkoholio.

„Nielsen“ statistika rodo, kad, palyginus šių metų kovo-liepos mėnesių duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiausią kritimą patyrė vyno rinka. Natūralaus vyno pardavimai smuko 18,6 proc., o spirituoto vyno - net 48,9 proc. Mažiausiai krito alaus kokteilių pardavimas (6,4 proc.), kiek labiau nukentėjo spiritiniai gėrimai (krito 8,2 proc.) ir alus (krito 13,8 proc.). 

„Tyrimo duomenimis, tinklinėse parduotuvėse pardavimai sumenko visų alkoholinių gėrimų kategorijose. Labai smarkiai nukentėjo vyno pardavimai - ypač spirituoto vyno. Alaus kategorijoje pardavimų mažėjimą patyrė silpnas alus, tačiau stipraus alaus kritimas nebuvo didelis“, - teigia „Nielsen“ Baltijos šalims vadovė Ilona Lepp. 

Natūralaus vyno pardavimai sumažėjo nuo 4,3 mln. l iki 3,5 mln. l, spirituoto vyno - nuo 1,5 mln. litrų iki 0,8 mln. l. Spiritinių gėrimų pardavimai krito nuo 8,1 mln. l iki 7,5 mln. l, alaus - nuo 55,7 mln. l iki 48,0 mln. l.

„Spiritinių gėrimų pardavimų kritimas dar nėra galutinis. Prieš akcizų didėjimą šių gėrimų buvo sukaupta sandėliuose, todėl jie vis dar pardavinėjami kažkiek mažesnėmis kainomis. Vėliau, kainoms išaugus, stipriųjų gėrimų pardavimai dar labiau kris“, - tikina R. Apulskis.

Nuo šių metų kovo mėnesio akcizas natūraliam vynui buvo padidintas 92 proc., t. y. 7 centais už alkoholio procentą, kas yra beveik dvigubai daugiau nei alui ar stipriesiems gėrimams, kurių apmokestinimas didėjo iki 4 centų už alkoholio procentą.

Anot R. Apulskio, vyno akcizas buvo beveik sulygintas su spiritiniais gėrimais, alaus tarifas liko išskirtinai mažesnis, tai neišvengiamai turėjo įtakos smarkiai kritusiems pardavimams natūralaus vyno kategorijoje. 

Jis priduria, kad neproporcingas natūralaus vyno apmokestinimas ir taikomi nauji draudimai griauna besiformuojančią vyno kultūrą Lietuvoje.

„Gaila, kad valdžia imasi draudimų, nukreiptų į kultūringą alkoholio vartojimą. Restoranuose ir parduotuvėse uždraudus vartotojams teikti informaciją apie gėrimus, jokia problema nesprendžiama, tiesiog naikinama vyno kultūra“, - tikina R. Apulskis.

Anot Legalaus verslo aljanso tarybos nario, smulkios prekybos įmonės savininko Tomo Mašeckio, alkoholinių gėrimų pardavimų kritimas Lietuvoje stebimas jau nuo 2008 metų. Pasak jo, pastaruosius kelerius metus mažėjantys alkoholinių gėrimų pardavimai gali būti susiję su kintančiais vartotojų įpročiais bei demografiniais pokyčiais.

„Smarkiai kritusiems pardavimams neabejotinai įtaką daro ir dideli emigracijos mastai. Kasmet šalis netenka kelių dešimčių tūkstančių gyventojų - tai lemia ir mažėjantį pirkėjų skaičių. Ypač tai jaučiama mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose“, - sako T. Mašeckis.

Be to, pastaraisiais metais rinkoje vykstantys pokyčiai ir naujai taikomi draudimai galėjo sutrikdyti tiek alkoholinių gėrimų gamintojus, tiek pirkėjus.

„Rinka šiuo metu sutrikusi, todėl dabartinę statistiką vertinti gana sudėtinga. Padidėję akcizai, draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse ar parduotuvėse skelbti apie gėrimų kainoms taikomas nuolaidas galėjo lemti pakitusį pirkėjų elgesį ir kritusius pirkimus. Tačiau ilgainiui tiek rinka, tiek vartotojų elgesys turėtų stabilizuotis“, - teigia T. Mašeckis.