Klausiate - atsakome
Europos centrinis bankas nuo birželio 16 dienos vėl padidino bazines palūkanas iki 2,75 proc. Tikimasi, kas šiemet jos dar padidės - iki 3 proc.
Per praėjusius metus paskolų palūkanos jau padidėjo vienu procentu. Tad, pavyzdžiui, 150 000 litų būsto paskolą 20 metų pernai paėmęs žmogus šiandien turėti mokėti 75 litais didesnę mėnesio įmoką, nors jau ir grąžino dalį paskolos.
Laimei, palūkanos didėja tuo pat metu, kai mažinamas gyventojų pajamų mokestis ir dėl to didėja disponuojamosios pajamos. Kita vertus, būsto paskolos yra valstybės subsidijuojama sritis - būsto paskolų palūkanos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Mažėjant gyventojų pajamų mokesčiui, mažėja ir kompensuojama palūkanų suma.
Pavyzdys: šeima, kurios grynosios metinės pajamos 26 400 litų (2 200 litų per mėnesį) pernai paėmė 150 000 litų paskolą 20 metų laikotarpiui su 3,2 proc. palūkanomis. Šiemet paskolos likutis sumažėjo iki 145 000 litų, o palūkanų norma pakilo iki 4,2 proc.
Jei visus šiuos metus pajamų mokesčio tarifas būtų 33 proc., per metus paskolos ir palūkanų mokėjimai siektų 9 089 litus. Vartojimo išlaidoms liktų 17 311 litų. Pajamų mokesčiui sumažėjus iki 27 proc., šeimos metinės pajamos padidės iki 28 152 litų, paskolos ir palūkanų išlaidos po mokesčių lengvatos sieks 9 448 litus, tad vartojimo išlaidoms liks 18 704 litai.
Tačiau reikia dar įvertinti ir infliaciją, dėl kurios padidės ir kitos išlaidos. Jos statistiškai didėja apie 3 proc., tad šiuo konkrečiu atveju - apie 50 litų. Taigi, kad gyvenimo kokybė nepablogėtų, šeimos pajamos turėtų padidėti 125 litais (75 litai padidėjusioms palūkanoms padengti, 50 litų - dėl infliacijos išaugusioms išlaidoms).
Jei tokios šeimos pajamos išaugs tik dėl pajamų mokesčio lengvatos, padidėjimas sieks 146 litus. Taigi jos turėtų šiaip taip užtekti ir padidėjusiai paskolos įmokai, ir didėjančioms vartojimo išlaidoms.
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB Vilniaus banko prezidento patarėja
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą