A.Šemeta: dabartinė makroekomoninė padėtis Lietuvoje nereikalauja labai greitų sprendimų

"Rezervų galbūt reikėtų paieškoti tarp pardavėjų, kaip padaryti, kad kaina be mokesčių Lietuvoje būtų mažesnė negu kaimyninėse valstybėse. Tai galbūt galėtų padėti amortizuoti kainos padidėjimą dėl minimalaus akcizo dydžio taikymo", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė A. Šemeta.

Be to, pažymi eurokomisaras, dabartinė makroekonominė padėtis Lietuvoje nereikalauja labai greitų sprendimų vienoje ar kitoje, ypač mokesčių, srityje, ir dėl to būsimoji Vyriausybė galės pasvertai priimti mokestinius sprendimus ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie 2014-2020 metų ES biudžeto projektą. Kaip manote, kokios Lietuva turėtų laikytis pozicijos derybose ir kokios sritys mums prioritetinės?

Visų pirma derybos yra labai sunkios, nes pozicijos bent kol kas labai smarkiai skiriasi tarp tų šalių, kurios yra vadinamos šalys mokėtojos ir tos, kurios gauna daugiau negu įneša į ES biudžetą. Komisija išreiškė savo poziciją, kad nepritaria Kipro pasiūlytam kompromisui sumažinti finansinės perpektyvos bendrą sumą 50 mlrd. eurų, ir toliau ketina ginti savo pasiūlytą biudžetą. Manau, kad Lietuvos interesas šiuo atveju yra mažiausiai apginti tai, ką pasiūlė, arba prisidėti prie to, kad būtų apginta Komisijos pozicija, nes, be abejo, jeigu bendras biudžetas sumažės, tai bus karpymai atskirose srityse, ir tai bus nenaudinga Lietuvai.

Pirmas Lietuvos prioritetas turėtų būti siekti, kad biudžetas pagal bendrą dydį bent jau liktų toks, kokį siūlė Komisija. O toliau - siekti savo tikslų, kuriuos Lietuva jau ne kartą yra pareiškusi - struktūrinės paramos klausimai, išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės finansavimas. Tie prioritetai ir lieka, bet iš tikrųjų reikėtų būti realistais, kad pasiektume daugiau negu yra pasiūlyta Komisijos. Šiuo atveju bus labai sunku, nes bendra tendencija yra ta, kad siekiama mažinti bendrą biudžetą. Tai, be abejo, kažkur padidinti iš tikrųjų yra labai sunku.

Užsiminėte apie išmokas žemdirbiams. Gal yra kokių nors postūmių, naudingų Lietuvai, siekiant suvienodinti išmokas žemdirbiams tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių?

Komisijos pasiūlymas yra pateiktas ir Komisija jo neketina realizuoti, nes vėlgi reikia įvertinti padėtį, kad pasiūlymas, susijęs su tiesioginėmis išmokomis, buvo kaip kompromisas tarp šalių, gaunančių mažesnes ir didesnes išmokas, nes bendra parama žemės ūkiui nepadidėjo, o išmokų dydžiai pasikeitė taip, kad mažiausiai gaunančioms šalims šiek tiek didėja, daugiausiai gaunančioms šalims- šiek tiek mažėja. Komisijos pasiūlymas yra tas kompromisinis, kuris priimtinas ir toms šalims, kurioms mažėja šios išmokos. Komisijos pasiūlymas nesikeičia, bet tai nereiškia, kad šalės narės negali siekti savo tikslų derėdamosios tarpusavyje. Jeigu Lietuvai pavyktų išsiderėti su tomis valstybėmis, kurios gauna didesnes išmokas, kad tos išmokos sumažėtų ar būtų priimti kažkokie kiti sprendimai, tai būtų galima tik sveikinti.

Derybos vyksta Taryboje ir iš esmės tarp visų 27 valstybių. Tarp kitko, šiuo metu Tarybos prezidentas (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy). - ELTA) rengia dvišalius susitikimus su šalimis narėmis ir galbūt po jų jau bus labiau aišku, kur link krypsta galimas kompromisas, bet šioje stadijoje padėtis yra labai sudėtinga, nes pozicijos labai smarkiai išsiskiria.

Tie susitikimai vyko visą šią savaitę ir vyks kitą savaitę. Susitikimai vyksta prieš lapkritį vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, kuri bus išimtinai skirta deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos. Tuomet ir paaiškės rezultatai bent jau kur esame.

Pereikime prie Jūsų kuruojamos srities. Nuo kitų metų Lietuvoje baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis. Dyzelinių degalų akcizas didės beveik 100 Lt už toną, kad būtų pasiekti ES nustatyti minimalūs tarifai, 2013 m. sausio 1 d. dyzelino akcizą numatyta didinti nuo 1 043 iki 1 140 Lt už toną. Ar šio pereinamojo laikotarpio dar neįmanoma pratęsti ir taip sustabdyti dyzelino brangimo?

Netiesioginių mokesčių, minimalių dydžių suderinimas yra būtina efektyvios bendrosios rinkos funkcionavimo sąlyga, o ne šiaip sau sugalvota. Tai susiję su konkurencija tarp šalių narių ir dėl to šalys narys susitaria harmozinuoti minimalius dydžius t.y. minimalius akcizus, pridėtinės vertės mokesčio minimalų tarifą. Visos šalys, stodamos į ES, savo stojimo sutartyse įsipareigojo pasiekti minimalius dydžius per tam tikrą laiką- Lietuva nuo 2004 m. iki 2012 m. Pereinamasis laikotarpis tikrai labai ilgas ir, reikia turėti omenyje, kad nuo 2004 m. minimalūs akcizų dydžiai nesikeitė ES, nors tam tikra infliacija buvo. Tai realiais terminais kalbant, kaip ir galima sakyti, kad tas akcizas sumažėjo, nes euras šiandien yra ne toks pats, koks buvo 2004 metais. Taigi yra šalies įsipareigojimas, ir iš tikrųjų šiuo metu vyksta derybos dėl energijos apmokestinimo direktyvos, ir tarp kitų šalių narių tikrai nesimato noro mažinti minimalius akcizų dydžius. Priešingai - kai kurios šalys nori, kad minimalūs dydžiai būtų netgi padidinti.

Reikia turėti omenyje, kad Lietuva šiuo metu taiko akcizo išimtį, bet nuo kitų metų, kai taikys minimalų dydį, turės akcizą, kuris liks vienas mažiausių ES. Jeigu lyginsime su kaimynais, toje pačioje Estijoje jau dabar akcizas yra gerokai didesnis negu Lietuvoje (390 eurų už 1000 litrų). Nepaisant to, kaina skiriasi labai nedaug ir Lietuvos finansų ministerija nuolat pateikia skaičiavimus, kaip atrodytų kainos be mokesčių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ir beveik visada Lietuvoje kainos be mokesčių būtų didžiausios lyginant su kaimynais. Kitaip sakant, rezervų galbūt reikėtų paieškoti tarp pardavėjų, kaip padaryti, kad kaina be mokesčių Lietuvoje būtų mažesnė negu kaimyninėse valstybėse. Tai galbūt galėtų padėti amortizuoti kainos padidėjimą dėl minimalaus akcizo dydžio taikymo.

Nuo 2013 m. planuojamas didesnis akcizas ne tik dyzelinui, bet ir cigaretėms - planuojama kad jos brangs 30 ct už pakelį. Ar nemanote, kad dėl to dar labiau padidės kontrabanda Lietuvoje?

Iki 2018 m. pasiekti naują minimalų akcizo tarifą yra seniai priimtas Lietuvos įsipareigojimas, ir manau, kad yra protinga palaipsniui didinti akcizo dydį negu, kad nieko nedaryti, ir paskui vienu ypu staigiai pakelti akcizą iki nustatyto dydžio, nes tada iš tikrųjų būtų efektas ir galbūt tai paskatintų didesnę kontrabandą. Dabar gi tai vyksta palaipsniui.

Iš tikrųjų, kontrabandos mastai dabar yra nemaži. Lietuva pagal šėšėlinės ekonomikos dydį išlieka kaip valstybėje, kurioje yra didžiausia, bet šiuo atveju vėlgi galime lygintis su kaimynais. Visur galioja tokios pačios taisyklės ir šiuo atveju reikėtų ieškoti būdų, kaip sustiprinti kovą su šešėline ekonomika, bendradarbiavimą tarp teisėsaugos ir mokesčių institucijų. Komisija ėmėsi daug veiksmų, kad būtų efektyviau kovojama su šešėline ekonomika, ir tai yra kelias, leisiantis sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Pagaliau turi būti sukurta nepakantumo atmosfera. Turime suprasti, kad yra ne tik kas parduoda, bet ir kas perka tas kontrabandines cigaretes, ir, jeigu susiformuotų nepakantesnė aplinka, be abejo, tai sumažintų šešėlinės ekonomikos mastus.

Jeigu kalbame apie nepakantumo atmosferą, labai svarbus skaidrumas - reikia akivaizdžiai visuomenei paaiškinti, kam naudojamos biudžeto lėšos, kad tai nėra, kaip daug kas mano, biurokratų armijai išlaikyti. Biudžeto lėšos naudojamos vaikų darželiams, kur tie patys rūkantys kontrabandines cigaretes veda savo vaikus, mokykloms finansuoti, sveikatos apsaugai, socialinei paramai ir t.t. Tuos dalykus, mano supratimu, reikia rodyti skaidriai su tam tikrais skaičiais, kiek vienam žmogui tenka lėšų iš biudžeto. Tai yra visuomenės švietimo funkcija, kurią valstybė turėtų prisiimti. Lietuva jau nemažai įgyvendino kitų priemonių ir, reikia pažymėti, kad per pastaruosius metus cigarečių kontrabanda susitraukė 10 procentinių punktų. Tos priemonės duoda rezultatą , bet, lyginant su tais pačiais kaimynais, Lietuvoje kontrabandos mastai vistiek išlieka dar dideli. Tai rodo, jog rezervų dar yra.

Naujieji valdantieji kalba apie progresinių mokesčių įvedimą. Realiausias kandidatas į Premjerus Algirdas Butkevičius kalba apie kapitalo apmokestinimą. Jūsų manymu, ar reikia įsivesti progresinius mokesčius?

Dabartinė makroekomoninė padėtis nereikalauja labai greitų sprendimų vienoje ar kitoje, ypač mokesčių, srityje, ir dėl to iš tikrųjų galima ramiai apmąstyti, įvertinti esamą situaciją ir priimti pasvertus sprendimus. Niekada nemaniau, kad vienoks ar kitoks sprendimas gali ženkliai pakeisti padėtį. Tos problemos mokesčių srityje Lietuvoje yra žinomos. Gana smarkiai, lyginant su kitomis sritimis apmokestiname darbą ir šiuo atveju reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti darbo apmokestinimą. Kita vertus, mažai apmokestinamas turtas, aplinkos mokesčiai Lietuvoje yra iš esmės, lyginant su kitomis valstybėmis, maži.

Dėl to Komisija savo rekomendacijose ir siūlo šiuos mokesčius, taip pat išnagrinėti būdus, kaip užtikrinti darbo jėgos apmokestinimo sumažinimą, bet kartu kompensuojant tas prarastas pajamas tokiomis pajamomis, kurios ekonominėje teorijoje laikomos kaip draugiškos ekonominiam augimui. O konkretūs būdai, kaip tai padaryti, be abejo, - pačios šalies ir Vyriausybės sprendimas. Naujoji Vyriausybė turės parengti savo programą ir pateikti konkrečius pasiūlymus. Kol kas komentuoti, kas būtų, jei būtų, yra per anksti.

EK nuo kitų metų verslui žada PVM palengvinimą - įmonėms, kurių metinė apyvarta yra iki 2 mln. eurų, PVM reikės mokėti tik tada, kai paslaugų gavėjai atsiskaitys su tiekėjais. Pretendentas į Premjero postą A. Butkevičius sako, kad EK siūlymas bus perkeltas į Lietuvos įstatymus. Ar nuo to palengvės ir Lietuvos verslininkų gyvenimas?

Čia reikia tikslumo. Šiuo atveju tai yra galimybė - ES direktyva suteikia galimybę šaliai narei taikyti vadinamąją "pinigų apskaitos sistemą” mokant PVM mokestį įmonėms, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų. Praktiškai, tai reiškia, kad, jeigu šalis priimtų tokį sprendimą, tai įmonė PVM turėtų mokėti tik tuomet, kai apmokama už jos parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o ne tuomet, kai išrašo sąskaitas, kaip yra dabar. Turint omeny, kad mažos įmonės dažniausiai susiduria su apmokėjimo vėlavimais, tai tokie sprendimai žymiai pagerintų apyvartinio kapitalo būklę mažose įmonėse. Taip pat turint omeny, kad vis dar mes ir visa Europa yra finansų krizės gniaužtuose, apyvartiniam kapitalui bankai sunkiai teikia paskolas ir dėl to įmonės nuolat susiduria su piniginių srautų problemomis. Tokioms mažoms įmonėms tai iš tikrųjų didelis palengvinimas piniginių srautų valdymo požiūriu.

Bet, kaip minėjau, tai nėra automatinis sprendimas - tai yra teisė šaliai narei įvesti tokią tvarką savoje šalyje. Kai kurios šalys jau tai aktyviai svarsto. Lietuvai belieka apsispręsti. Direktyva įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Norint taikyti šią lengvatą, reikia priimti atitinkamus įstatymus. Nežinau, per kiek laiko Lietuva juos spėtų priimti, bet ES mastu jokių kliūčių šiuo atveju nėra. Nuo sausio 1 d. ši nuostata įsigalioja ir, jei šalis yra pasiruošusi, nuo tos pačios dienos gali priimti.

Gana sėkmingai kelią skinasi Jūsų inicijuotas finansinių sandorių mokestis. Ar Lietuvai, Jūsų skaičiavimais, toks mokestis būtų naudingas? Švedijai ir Didžiajai Britanijai nepritariant šiam mokesčiui, kaip elgtųsi Lietuva, kurioje dauguma veikiančių bankų švediški?

Iš principo, čia sudėtinga nebūtų, nes mokestis būtų mokamas toje šalyje, kur bankas vykdo savo veiklą. Jeigu bankas vykdo savo veiklą Lietuvoje- nesvarbu, ar jis švedų, vokiečių ar danų, suomių - mokesčiai būtų mokami Lietuvoje. Šiuo metu esame sustiprinto bendradarbiavimo procedūroje, kurioje dalyvauja 11 ES euro zonos valstybių, Estija - viena iš jų. Mano supratimu, finansinių sandorių mokestis naudingas visoms dalyvaujančioms šalims. Pirmiausia turime turėti omenyje, kad bankai santykinai mažiau apmokestinami negu kiti sektoriai dėl to, kad dėl techninių kliūčių daugelis finansinių operacijų tiesiog atleistos nuo PVM mokesčio. Įvertinome, kad šalių narių biudžetams tai kainuoja apie 18 mlrd. eurų per metus. Kita vertus, daugelis bankų gavo pagalbą per krizę, kas visoje ES sudarė 4, 6 trln. eurų. Lietuvoje buvo „Snoro" atvejis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir Lietuvai būtų naudinga prisijungti prie šio mokesčio ir užtikrinti, kad bankai įneštų savo indėlį į viešuosius finansus.

Pats pasiūlymas dėl mokesčio yra savarankiškas ir, jeigu jis būtų priimtas, įplaukos keliautų į šalių narių biudžetus, bet Komisija yra pateikusi kitą siūlymą, kuris svarstomas pagal daugiametę finansinę perspektyvą, t.y. „nuosavų išteklių pasiūlymą", kur siūloma dalį šio mokesčio pajamų - du trečdalius šio mokesčio pajamų skaičiuojant nuo minimalaus tarifo- panaudoti ES biudžeto finansavimui, bet tuo pačiu sumažinant bendrųjų nacionalinių pajamų įmoką šalims narėms. Suma sumarum, bet kuriuo atveju visos tos lėšos iš esmės liktų šaliai narei, nes mokėdama įmoką į ES biudžetą nuo finansinio sandorio mokesčio atitinkamai mokėtų mažesnę bendrųjų nacionalinių pajamų įmoką.

Būtų smagu, kad ir Lietuva įsijungtų į šią sustiprinto bendradarbiavimo procedūrą. Reiktų pažymėti, kad tai nevėlu padaryti - ši procedūra atvira, ir šalys narės gali prisijungti prie jos ir vėliau, nebūtinai tuo pačiu metu, bet tai yra Lietuvos sprendimas.