Atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu

Teisininko konsultacija

Svarbios priežastys nutraukti sutartį

Darbo kodekso (DK) 127 str. 2 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jei reikalavimas ją nutraukti yra pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis
kolektyvinėje sutartyje (joje turėtų būti nurodyti konkretūs tokie atvejai), arba kai darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Be to, pagal DK 128 straipsnį darbuotojo prašymu gali būti nutraukta neterminuota, taip pat terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių. Tokiu atveju sutartis nutrauktina, jeigu darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių, arba kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis.

Atleidžiant darbuotoją jo prašymu iš darbo dėl nurodytų svarbių priežasčių, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra didinama pagal turimą nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (DK 140 str. 2 d.).

Minėtais atvejais darbuotojai privalo įrodyti svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 dalį, buvimą, ir turi raštu įspėti darbdavį apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atleidimo iš darbo dienos, o kai norima nutraukti darbo santykius pagal DK 128 straipsnį, darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas.

Jeigu darbdavys nesutinka su darbuotojo pateiktas argumentais nutraukti jo darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, pasibaigus įspėjamajam laikotarpiui darbuotojas negali savo nuožiūra palikti darbovietės, nes minėti argumentai yra vertinimo kriterijai ir ginčo atveju jų buvimą gali nustatyti tik įmonės darbo ginčų komisija, o po to teismas. Todėl darbdavys tokį neatvykstantį į darbą darbuotoją galėtų atleisti iš darbo už pravaikštą be svarbių priežasčių. Šiuo atveju ginčą dėl atleidimo iš darbo nagrinėjant teisme, pastarasis įvertins darbuotojo turėtą teisę savo noru nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Jeigu teismas konstatuos, jog darbuotojas tokios teisės neturėjo, jo atleidimas iš darbo už pravaikštą be svarbių priežasčių bus pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Kai darbą palieka pensininkas

Kai darbuotojas, kuris yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ar ją jau gauna, nori nutraukti terminuotam laikui sudarytą darbo sutartį iki termino pabaigos, šie asmenys iš darbo atleidžiami bendra tvarka pagal DK 127 str. 1 dalį - t. y. darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dvi savaites, ir atleidžiamam asmeniui išeitinė išmoka nepriklauso. Tačiau toks darbuotojas dėl išėjimo į pensiją gali nutraukti ir neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Tokiu atveju darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo jo prašyme nurodytos dienos ir jam išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra didinama pagal turimą nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (DK 140 str. 2 d.).

Tokiai kategorijai priklauso tie darbuotojai, kurie yra sulaukę pensijinio amžiaus ir kartu turi būtiną socialinio draudimo stažą visai senatvės pensijai gauti, nors toji pensija jiems gali būti dar ir nepaskirta. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nustato, kad teisė gauti visą senatvės pensiją priklauso 60 m. amžiaus moterims, turinčioms būtiną 30 metų draudimo stažą, o vyrams, kai jie sulaukia 62,5 m. amžiaus ir turi 30 m. trukmės draudimo stažą.

Bus daugiau

Henrikas DAVIDAVIČIUS, teisininkas