Avalynės taisymo įmonės pasigenda darbininkų

Paslaugų verslas

Avalynės taisytojai pastebi, kad šiuolaikiniai batai, nors gražūs ir madingi, yra gana prastos kokybės, o poreikis juos taisyti nemažėja, tačiau vis mažiau norinčiųjų tuo užsiimti.

Nors mieste nemažai dirbančiųjų pagal patentus ar turinčių individualias įmones batsiuvių, konkurencija beveik nejaučiama, o kai kurių įmonių savininkai verslą netgi plėstų, jei tik būtų daugiau darbuotojų.

Su patentu - lengviau

Pasak individualios įmonės savininkės Jadvygos Domkienės, dauguma avalyninkų vis dėlto dirba pagal patentus, nes tai labiau apsimoka, nei turėti įmonę. Šis amatas, anot jos, nėra aukso kasyklos, o įmonės vos pakelia mokesčius.

"Mokesčiai dideli, o apyvarta nedidelė. Norėjau įmonę uždaryti, bet baiminuosi procedūrų, todėl, kol minuso dar nėra, dirbame. Reikia turėti daug "taškų" ir daug darbuotojų, kad vertėtų turėti įmonę", - sakė J. Domkienė.

Individualios nedidelės batų taisymu užsiimančios įmonės pajamos per metus gali siekti apie 30 tūkst. litų, tačiau atskaičiavus mokesčius ir išlaidas reikalingoms medžiagoms, lieka nedaug, pastebi J. Domkienė.

"Dirbti pagal patentą nėra labai blogai, nesiskundžiame. Kiek sugebame, tiek užsidirbame", - sakė J. Domkienė, kurios vyras, dirbantis pagal patentą, batus taiso jau apie 40 metų.

Pasak individualios įmonės savininko Audriaus Tilviko, pagal patentą dirbti iš tiesų yra lengviau, nes mažiau reikalavimų. Jo verslą gelbsti sutartys su stambesnėmis įmonėmis, kurios prašo pasiūti batus ar naudojasi kitomis įmonės teikiamomis paslaugomis.

"Mes išgyvenam dėl to, kad ne tik kalam, ką gali visi, bet todėl, kad imamės rimtesnių darbų - siuvame naujus, perdarome senus batus. Tokių darbų imasi ne visi, nes tam reikia daugiau investicijų", - sakė A. Tilvikas.

Beje, norinčiųjų pasisiūdinti batus sulaukiama ne itin daug - šia paslauga dažniausiai naudojasi turintieji nestandartines kojas arba, pavyzdžiui, šokėjai.

Tiesa, anot A. Tilviko, gamindamas su prekybos centruose už keliolika ar keliasdešimt litų parduodamais dermantino batais nepakonkuruosi - medžiagos ir darbas vis tiek atsieis brangiau.

Atspėja, kur pirko

Avalyninkai pastebi, kad jų amatas - šiek tiek sezoninis. Daugiausiai klientų plūsteli keičiantis metų laikams - iš žiemos į pavasarį ir po vasaros atšąlant. Nuo to priklauso ir atlyginimai - atsižvelgiant į sezoną avalynės taisytojas gali uždirbti apie tūkstantį ar daugiau litų per mėnesį.

Taip pat pastebima, kad poreikis taisyti batus - nė kiek ne mažesnis, nei sovietmečiu, o gal net didesnis.

"Dabar batai popieriniai, jau po savaitės ar dviejų tenka taisyti. Ištyžta net ir odiniai, nes dabar jie paprastai gaminami iš plonos, drabužiams skirtos, odos. Svarbiausia - gražiai atrodo, tačiau gaminami iš pigių medžiagų. Kartais žmonės net ir nebetaiso, nes pasikeičia mada", - pastebi A. Tilvikas.

Net ir brangūs odiniai batai jau paprastai nebeturi iš natūralių medžiagų gamintų vidpadžių ar užkulnių.

A. Tilviko teigimu, sovietmečiu dirbti buvę paprasčiau, nes modelių įvairovė buvusi ne tokia didelė. Dabar reikia turėti didelį kulniukų asortimentą, pačių įvairiausių kurpalių, o klientų reikalavimai taip pat nemaži.

"Jei reikia, pavyzdžiui, susiaurinti 1,5-2 tūkst. litų kainavusius batus, tai - didelė atsakomybė", - sakė A. Tilvikas.

Anot J. Domkienės, batsiuviai iš batų kokybės kartais net gali atspėti, kokioje parduotuvėje jie pirkti. Dažnai nesunku atskirti ir turguje bei parduotuvėje pirktus batus.

Beje, pasak J. Domkienės, dirbantieji užsienyje, sugrįžę namo pailsėti, dažnai taisyti atitempia net kelias poras batų iškart - Lietuvoje ši paslauga pigesnė.

Trūksta darbuotojų

Didžiausia problema, kurią mini turintieji avalynės taisymo įmones, - darbuotojų trūkumas.

"Ieškau ir per darbo biržas, visur - gerų specialistų rasti labai sunku. Vėliau bus didelė bėda", - prognozavo A. Tilvikas.

Anot jo, įmonę būtų galima dar ir plėsti, tačiau nėra kas dirbtų. Pačiam išmokyti žmogų šio amato, pasak A. Tilviko, mažų mažiausiai reikėtų pusmečio - tai priklauso ir nuo gabumų. Dalis darbuotojų išvažiuoja į užsienį, o dalis išmokytųjų, būna, išeina dirbti savarankiškai.

"Dėjome skelbimą keletą kartų - batsiuvių nėra. Ieškojome ir darbo biržoje. Vėliau priėmėme žmogų, kuris nieko nemokėjo, bet norėjo dirbti. Per du mėnesius jis nieko nesugebėjo išmokti ir išėjo", - pasakojo ir J. Domkienė.

Kad ši specialybė nepaklausi, patvirtina ir profesinio ugdymo įstaigos.

Nori būti komersantai

"Nesurinkdavome grupės mokytis avalyninko specialybės, todėl, ko gero, jau daugiau nei penkerius metus jos pas mus nebėra. Niekas jos ir nepasigenda", - sakė Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Pleškienė.

Kas antrus metus grupę šios specialybės moksleivių dar išleidžia Šiaulių profesinio rengimo centras.

"Visos darbininkiškos specialybės dabar nepaklausios ir tarp tėvų, ir tarp mokinių. Visi labiau nori būti komersantai ir sekretoriai, nors avalynės gamyklos darbuotojų ieško", - pastebi centro Technologijų skyriaus sektoriaus vadovė Irma Kančelskienė.

"Pas mus ruošiami gamintojai, bet pamokome ir taisyti. Pagrindus mokiniai gauna, bet, kiek išmoksta, priklauso ir nuo asmeninių savybių. Žinoma, pratęsę kur nors mokslus jie galėtų atsidaryti ir savo taisymo įmonę - specialybės žinių užtektų, bet įmonei reikia dar ir ekonominių. Vis dėlto suinteresuotumo gerai išmokti nėra, kad baigę mokslus mokiniai galėtų kad ir pasiėmę patentą dirbti", - sakė I. Kančelskienė.

Iš priimtų 25 moksleivių, anot jos, mokslus baigia maždaug tik pusė, nemaža dalis išvažiuoja į užsienį.

Avalynės taisytojus rengiančios Kauno statybininkų mokyklos sekretoriaus Audriaus Šertvyčio teigimu, ši specialybė tarp mokinių nėra labai paklausi. Čia mokosi tik mokiniai su sutrikusiu intelektu.

"Specialybė ne tokia paklausi, kaip, pavyzdžiui, virėjo, bet grupę dar surenkame. Taip pat visus baigusiuosius įdarbiname - paklausa yra, nes veikia batų gamyklos. Vis dėlto neaišku, ar mokiniai vėliau išsilaiko darbe. Ne visi gal ir suvokia, kad darbo jiems reikia", - sakė A. Šertvytis.

Pasak Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, laisvų avalynės taisytojų darbo vietų užregistruota šiuo metu nėra - todėl, kad dauguma dirba su patentais. Užregistruoti penki darbo ieškantys šią specialybę turintys asmenys.

Giedrė NORVILAITĖ