Bankų ekspertai ragina neskubėti dėti ilgalaikių terminuotųjų indėlių

Nuo 2010 m. pradžios keletą kartų smukusi vidutinė palūkanų norma artimiausiu metu turėtų ūgtelėti, todėl dabar patikėti savo santaupas bankams kaip ilgalaikius terminuotuosius indėlius būtų neracionalu, teigia SEB banko analitikai.

Antradienį banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pažymėjo, jog ekonominiu sunkmečiu sparčiai didėjęs terminuotųjų indėlių portfelis, nuo praėjusių metų pirmosios pusės ėmė trauktis.

"Pagrindinė to priežastis - palūkanos, kurios tuo metu krito bent keletą kartų. Tačiau šiuo metu derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog palūkanų situacija yra nestabili. Bankininkai tikisi, jog palūkanų normą reguliuojantis Europos centrinis bankas jau nuo kito mėnesio gali pradėti didinti palūkanas. Dėl šios priežasties šiuo momentu dėti ilgalaikį indėlį gali būti neracionalu, nes laikui bėgant palūkanos turėtų imti augti", - aiškino banko atstovė.

Pasak jos, ilgalaikiai terminuotieji indėliai šiuo metu yra populiariausia priemonė tarp vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems jų sukauptos santaupos yra kur kas reikšmingesnės nei jauniems žmonėms, kuriems aktualiausiais finansinis įrankis - gyvybės draudimo fondai.

"Dabar žmonės vis dar žiūri į išlaidas ir ieško būdų išleisti mažiau. Jaunimui ekonominio sunkmečio pamokos užsimirš žymiai greičiau, o apsukrus skaičiavimas taip pat gali nusibosti. Tai avantiūrizmas, kai nori greit ir daug uždirbti. Tačiau atsargumo taisyklių nereikia pamiršti. Vis dėlto tiems jauniems žmonėms, kurie turi gyvybės draudimo sutartis, reikėtų laiku pasižiūrėti, ar asmeninių finansų autoritetai nepasikeitė", - kalbėjo J. Varanauskienė.

Finansų analitikė taip pat paragino gyventojus kur kas didesnį dėmesį skirti savo asmeninėms išlaidoms, aklai nesikoncentruojant į paskolų grąžinimą, bei pabrėžė, jog ekonominės krizės laikotarpiu atsiradęs kur kas didesnis noras taupyti dabar žmones yra išvarginęs, todėl vis aiškiau matosi signalai, jog gyventojai ima siekti uždirbti.

"Mažėja gyventojų pesimizmas, jis jau atsispindi ir finansinės elgsenos rezultatuose. Tai noras ir finansinė drąsa. Atsiranda pasitikėjimas, kad pajamos bus stabilesnės. Infliacijos baimė, ji taip pat yra stipri ir skatina galvoti apie galimai pelningesnes investicijas. Sunkmečio pamokos nenueis veltui. Paskui jau turėsime ir norą nepasitenkinti tais likučiais. Tačiau natūraliai atsiranda ir tie dalykai, kai susiviliojama nepagrįstais būdais uždirbti daug, todėl atsargumas šiuo laikotarpiu yra būtinas", - pabrėžė J. Varanauskienė.