"Indėlių augimą iki rekordinio lygio lėmė ir tai, kad euro įvedimui besiruošiantys gyventojai ir verslas išgirdo raginimą išvengti grynųjų pinigų keitimo rūpesčių kitų metų pradžioje ir įneša lėšas į bankų sąskaitas. Jose pinigai bus pakeisti automatiškai ir nemokamai", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Vien trečiąjį 2014 m. ketvirtį per grynuosius pinigus priimančius bankomatus į sąskaitas bankuose įnešta 2,46 mlrd. litų - maždaug trečdaliu daugiau nei atitinkamu metu pernai.
Bankų sektoriaus valdomas turtas šiemet per devynis mėnesius padidėjo 2,8 proc. ir 2014 m. spalio 1 d. siekė 79,8 mlrd. Lt. Didžiausią bankų turto dalį sudarančio klientams teikiamų paskolų portfelio plėtra atitinkamu metu sudarė 0,7 proc., o paskolų suma pasiekė 51,4 mlrd. Lt.
Per 2014 m. tris ketvirčius bankai uždirbo 618,7 mln. Lt pelno. Tai yra 2 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Tokį pokytį lėmė pagrindinio bankų pajamų šaltinio - grynųjų palūkanų pajamų - augimas. 2014 m. devynių mėnesių bankų grynosios palūkanų pajamos, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 65 mln. Lt (7,3 proc.) - iki 954,6 mln. Lt. Per 2014 m. tris ketvirčius pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai - vienas bankas ir du užsienio bankų filialai.
Nuo metų pražios įsigalioję nauji europiniai reikalavimai iš esmės pakeitė ir suvienodino bankų veiklos priežiūros reikalavimus visose Europos Sąjungos šalyse. Nors šie reikalavimai griežtesni už anksčiau galiojusius, Lietuvoje veikiančių bankų riziką ribojantys rodikliai ir toliau gerokai viršijo minimalius reikalaujamus dydžius - spalio 1 d. bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis Lietuvoje buvo 20,7 proc., kai to tarpu reikalaujama minimali riba yra 8 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą