Siekiama griežtinti nesąžiningus žemės ūkio ir maisto produkcijos įsigijimus

Bendra žemės ūkio politika ūkininkai netiki

Gali būti, jog jau netrukus žemės ūkio politika visoje Europos Sąjungoje bus bendra. Pasak Europos Parlamento (EP) nario Bronio Ropės, šiuo metu siekiama ES suvienodinti bei nustatyti maksimalias išmokas. Taip pat bus ieškoma lėšų, siekiant labiau paremti mažus ūkius bei jaunus ūkininkus. Tačiau Lietuvos ūkininkai į tokius užmojus žvelgia atsargiai.

Nors ūkininkai ir taip gauna paramą, o ateityje planuojama sukurti dar patrauklesnę rėmimo schemą, jų Lietuvoje, pasak europarlamentaro, nedaugėja.

Kokia nauda?

"Miestietis į kaimą turbūt jau niekada nevažiuos, o kaime gimęs ir augęs dar gali ten likti dirbti ir gyventi. Ypač jei tėvai, pasinaudoję parama, sukuria nemažą ūkį, neblogai iš to uždirba. Taigi yra tikimybė, kad kuris nors iš vaikų pasiliks prižiūrėti, vėliau perimti ūkį. Bėda, kad Europa turi vos 6 procentus jaunų ūkininkų, o net per 60 procentų ūkininkų yra garbaus amžiaus žmonės. Jeigu jie rytoj sugalvotų išeiti į pensiją, ką valgytume?" - teiravosi B. Ropė.

Žinoma, ūkininkavimas, pasak jo, yra sunkus, sudėtingas verslas, kuris labai priklauso nuo oro sąlygų. Praėjusią vasarą Lietuvos ūkininkai patyrė didžiulių nuostolių dėl didelės drėgmės, o Pietų Europoje vyravo alinančios sausros.

Šiuo metu EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete rengiamas pranešimas dėl maisto ir žemės ūkio ateities. Šis pranešimas - platesnės diskusijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities dalis. Juo EP nori pateikti principines nuostatas.

"Kaip tik baigiami rengti europarlamentarų B. Ropės, S. Kalnietės (Latvija) ir Ivari Padaro (Estija) inicijuoti Baltijos valstybių pakeitimai šiam dokumentui. Jais siūlome suvienodinti tiesiogines išmokas nuo 2021 m., išvengti BŽŪP renacionalizacijos, užtikrinti pakankamą finansavimą, apriboti galimybę importuoti į ES žemės ūkio produkciją, pagamintą trečiosiose šalyse, nesilaikant ES žemės ūkiui taikomų maisto saugos ir gamybos standartų, didinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, apriboti paramą dideliems, sulyginti konkurencines sąlygas ūkininkams visoje ES, stiprinti maisto saugos priežiūrą, kovoti su nesąžiningomis prekybinėmis praktikomis, gerinti gyvenimo kokybę kaimiškose vietovėse. Prie šių pakeitimų prisijungė ir kai kurie EP nariai iš Estijos, Lenkijos, Lietuvos", - plačiau komentavo B. Ropės padėjėjas Arūnas Gražulis ir pridūrė, kad pranešimas turėtų būti svarstomas balandžio pabaigoje.

Laukiama, kad Europos Komisija gegužės mėnesį, atsižvelgdama į šią nuomonę, pateiks savo pasiūlymus dėl to, kokia turėtų būti būsimoji bendroji žemės ūkio politika. Tikėtina, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priims jau būsimas EP.

Plėstų ūkius?

Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė džiaugėsi, kad Lietuva išreiškė tokį norą. Tai būtų gera žinia beveik 3 tūkst. šiuo metu Klaipėdos rajone ūkininkaujančių asmenų. Tačiau ar pavyks visoje ES suvienodinti paramos dydį, ji teigė abejojanti.

Net jei parama išaugtų, tai dar nereikštų, kad norinčiųjų ūkininkauti pagausėtų. Išaugusios išmokos, tikėtina, tiesiog sudarytų palankesnes finansines sąlygas vystyti verslą, plėsti ūkius.

"Klaipėdos rajone mažėja ūkių skaičius, tačiau didėja veikiančių ūkių apimtys, žemės plotai. Džiugu, kad stambesni Klaipėdos rajono ūkininkai sutvarkė ir "įdarbino" apleistas žemes, - teigė G. Valauskienė. - Džiugu, jog dalis ūkininkų sugebėjo tinkamai pasinaudoti ES parama ir modernizavo savo ūkius, atnaujino gamybos įrangą, techniką. Puiku ir tai, kad ūkininkauti pradeda ir jauni žmonės, kurie perima veiklą iš savo tėvų. Jaunų ūkininkų skaičius Klaipėdos rajone auga."

Šiuo metu ūkininkai iš ES ir Lietuvos biudžeto jau dabar gali gauti finansinę paramą. Gaunami pinigai priklauso nuo dirbamo ploto (kuo daugiau hektarų, tuo parama mažėja), ūkininko amžiaus ir kitų niuansų.

Sunku konkuruoti

Petras Vasiliauskas, Klaipėdos rajone ūkininkaujantis beveik trisdešimt metų, teigė netikintis, kad ūkininkai visoje ES gaus vienodas išmokas. "Jeigu mes gautume daugiau pinigų, kurios gi šalys sutiktų dėl to apkarpyti gaunamas išmokas?" - teiravosi jis.

Vis dėlto, pasak P. Vasiliausko, Lietuvos ūkininkams ypač reikalingos didesnės išmokos dėl konkurencinės kovos Europoje.

"Jau vien lenkai už mus gauna žymiai didesnes išmokas, tačiau ten mažesnis PVM. Na, o mes auginame bulves, kurių nebegalime eksportuoti į Rusiją, tad tenka jas vežti į Italiją. Atstumai dideli, bulvių auginimo išlaidos didelės, parama menka. Kaip mums konkuruoti su kitomis šalimis?" - teiravosi pašnekovas.

Nors ūkininkai ir dabar gauna paramą, jis atkreipė dėmesį, jog kartu su parama ūkininkai įsipareigoja vykdyti įvairius reikalavimus - tarkime, įgyvendinti paukščių saugojimo programą. "Ūkininkas įpareigotas už tą paramą atidirbti. Jeigu kai kurių įsipareigojimų neatlieki, paramos negauni", - teigė jis.

"Apskritai mes, stambesni ūkininkai, jaučiamės lyg kokie nusikaltėliai. Tik ir girdime, kad reikia peržiūrėti ūkininkams skiriamas subsidijas, kad jie tik siurbia pinigus, mokesčių nemoka. Tačiau taip nėra. Įsivaizduokite, mokame mokesčius "Sodrai", o tik pernai atsirado tvarka, kad ūkininkė, išėjusi į dekretą, gali gauti ligos išmoką. Mūsų šalyje - didžiulė netvarka, tačiau nusikaltėliais laikomi mes, ūkininkai", - skundėsi pašnekovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder