Statistikos departamento aiškinimu, toks ankstyvas darbo rinkos kilimas yra labai neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiem metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios.
Beveridžo kreivės pokyčius šalyje nulėmė išaugusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumo lygis. Laisvų darbo vietų skaičiui išaugus daugiau nei trečdaliu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, trečiąjį užimtumo lygis šoktelėjo 1,8 proc. punkto.
Šios kreivės teigiamas pokytis Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuojamas jau šių metų antrojo ketvirčio metu, o Lietuvoje trečiąjį ketvirtį. Teigiamas kreivės pokytis rodo bendrą Baltijos šalių ūkio ciklų fazių kaitą ir signalizuoja apie recesijos pabaigą darbo rinkoje.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis, dėl žemos palyginamosios bazės laisvų darbo vietų skaičiaus metinis augimo tempas Baltijos valstybėse šių metų trečiąjį ketvirtį buvo labai aukštas - 18,9 proc. Estijoje, Latvijoje - 20,4 proc. ir net 45,3 proc. Lietuvoje.
Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį. Beveridžo kreivės pokyčiai 2007 metų pabaigoje buvo pirmi išankstiniai duomenys, patikimai įspėję apie ūkio ciklo lūžį ir artėjančią nuosmukio pradžią Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalyse.
Iki 2007 m. šiam ciklui nuosekliai augant, 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį pakilimo fazę pakeitė nuosmukio fazė, kuri tęsėsi iki pat 2010 m. trečiojo ketvirčio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą