Tokių įstaigų, pasak miesto merės, Birštone yra penkiolika. Tai – viešbučiai bei kaimo turizmo sodybos, taip pat privačias nakvynės paslaugas suteikiantys, pagal patentą dirbantys žmonės ir sanatorijos.
„Tačiau tikrai neimsime iš tų, kurie atvažiuos gydytis, stiprinti sveikatos. Taip pat nemokės tie, kuriems reikia slaugos ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų, kurios teikiamos Karališkojoje rezidencijoje“, – tvirtina N. Dirginčienė.
Jos teigimu, mokestį mokės pats miesto svečias, o nakvynės paslaugas suteikianti įstaiga gautas lėšas perves į savivaldybės sąskaitą.
Pirmaisiais metais žadama surinkti apie 200 tūkst. Lt. „Tačiau statoma nauja sanatorija, vietų skaičius išaugs, todėl ateityje planuojame surinkti ir daugiau“, – tikisi N. Dirginčienė.
Surinktas lėšas ruošiamasi panaudoti miestui prižiūrėti, viešajai infrastruktūrai tvarkyti bei kurortui populiarinti, miesto reklamai, įvairioms rinkodaros priemonėms.
Anot Birštono miesto merės, rinkliava neturėtų būti didelis iššūkis tiems miestą lankantiems poilsiautojams. „Jei žmogus už vieną naktį moka nuo 25 iki 100 Lt, kartais net ir 200 Lt, 2 Lt tam žmogui tikrai nėra didelė našta. O miestas tokią paramą pajus“, – įsitikinusi N. Dirginčienė.
Birštonas – ne pirmas kurortinis miestas, kuriame įvedamas vadinamas „pagalvės mokestis“. 2011-ųjų vasarą šis mokestis buvo įvestas Druskininkuose, o pernai vasarą atsirado ir Palangoje, tačiau perpus mažesnis. Pasak Palangos vicemero Sauliaus Simės, tokia naujovė Palangoje poilsiautojų neatbaidė – jų skaičius kurorte išliko toks pats.
Palangos kurorte pernai buvo surinkta beveik 600 tūkst. Lt, kurie bus skirti projektui „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ viešinti, tiesioginio skrydžio Palanga–Londonas rinkodarai bei vaikų žaidimų aikštelei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą