Prekybininkai prašo pagalbos
Smulkieji prekybininkai bei dituviškiai, sužinoję, kad turgavietę administruojantis „Tilžės turgus“ nusprendė nuo spalio 1 d. iki kitų metų balandžio 1 d. uždaryti šią turgavietę, sutriko ir pagalbos kreipėsi tiek į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, tiek į Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociaciją (LSVPA).
Mat dvi viename kaime veikiančios turgavietės yra glaudžiai susijusios. Vadinamajame Dituvos turguje, kurį administruoja „Tilžės turgus“, prekiaujama ūkininkų išaugintomis gėrybėmis, mėsos bei pieno gaminiais. Čia yra įrengtos dengtos prekybos vietos, yra tualetai, vanduo, išbetonuotas grindinys. Bendrovė rūpinasi teritorijos valymu, jos apsauga, nuolat išveža šiukšles, kontroliuoja prekybininkus, kad jų parduodami produktai atitiktų Lietuvoje galiojančias higienos ir sanitarijos normas. „Tilžės turgus“ už turgavietės teritorijos nuomą rajono biudžetui sumoka 10 tūkst. litų per metus. Dar beveik 4 tūkst. litų siekia turgavietės administravimo kaštai.
Turgavietė ganykloje
Kitoje gatvės pusėje, privačioje pievoje, kartu su besiganančiais naminiais gyvūnais veikia kitas turgus, kuriame prekiaujama dėvėtais drabužiais ir sendaikčiais. Pievą administruoja UAB Dituvos blusų turgus. Čia prekyba vyksta tiesiog nuo žemės, nes nėra elementariausių prekystalių. Palijus tiek prekybininkai, tiek pirkėjai priversti klampoti po purvynus. Šios turgavietės savininkai rajonui moka tik nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį, kuris siekia kelis šimtus litų per metus.
Tačiau būtent „Tilžės turgaus“ administruojamoje teritorijoje įrengtoje automobilių saugojimo aikštelėje savo automobilius laiko dėvėtų drabužių pirkėjai, vadinamojo Dituvos blusų turgaus klientai. Jie naudojasi ir čia stovinčiais tualetais, šiukšles palieka čia stovinčiuose atliekų konteineriuose, čia plauna rankas.
Vidmantas Viederis
Prašo pasiūlymų raštu
Akivaizdu, kad uždarius šią teritoriją, „blusturgis“ neteks savo klientūros, kadangi gatvėse palikti automobilius draudžiama. Nepaisant to, nepanašu, kad Dituvos blusų turgaus direktorius Vidmantas Viederis leistųsi į kompromisus: „Atsiųskite savo reikalavimus raštu, tada ir nagrinėsime“.
Toks privačios bendrovės vadovo biurokratizmas glumina ne tik prekybininkus, bet ir Dituvos sodų bendrijos gyventojus. „Mes esame suinteresuoti, kad turgelis dirbtų ir žiemą. Vardan to, esame pasirengę nemokamai valyti sniegą šioje teritorijoje“, - savo pasiūlymą tėškė Dituvos sodininkų bendrijos tarybos pirmininkas Tadas Vaitkus.
Privačios bendrovės žingsnis laikinai nutraukti veiklą, kad išvengtų didesnių nuotolių, visiškai suprantamas ir LSVPA pirmininkei Zita Sorakienei. „Privatininko, siekiančio pelno, niekas negali priversti dirbti nuostolingai. Jeigu verslininkai paskaičiavo ir jiems naudingiau nedirbti, tokia jų valia. Mes galime tik siūlyti abiem pusėm susitarti. Kiek žinau, „Tilžės turgaus“ administracija taip pateikė savo pasiūlymą ir pašo padengti nors pusę administravimui skiriamų išlaidų – du tūkstančius litų. Tikimės, kad verslininkai susitars“, - vylėsi Z. Sorakienė.
Net ir po šių pasiūlymų Dituvos blusų turgaus direktorius V. Viederis negalėjo atsakyti nieko konkretaus. „Kai pamatysiu pasiūlymus išdėstytus raštu, tada svarstysiu ir pateiksiu savo atsakymą“, - lyg užsuktas kartojo V. Viederis.
Palijus pieva virsta purvynu
Nelygios sąlygos
„Tilžės turgaus“ vadovus, legaliai administruojančius Dituvos turgavietę, stebina ir rajono savivaldybės taikoma dvigubų standartų politika. „Mes laimėjome konkursą, mokame mokesčius, užtikriname, kad prekybininkai turėtų reikalingus dokumentus, o jų produkcija atitiktų sanitarinius reikalavimus. Tam išleidžiame kelis tūkstančius litų per mėnesį. O kokia nauda rajono biudžetui iš privačioje pievoj veikiančio „blusturgio“? Manau, kad jokia. Visas iš čia drabužius pardavinėjančių prekybininkui surenkamas pelnas plaukia tiesiai į sklypo savininko kišenę“, - piktinosi „Tilžės turgaus“ direktorė Vitalija Avižienienė.
Zita Sorakienė
Užsakymo numeris 793130
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą