Brangs ir duona, ir šokoladas

Anot jų, tokias tendencijas nulemia pasauliniai veiksniai.

Duona brangs neišvengiamai

"Pavasarį - balandį ar gegužę - duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, - sakė UAB "Verbūnų duona" komercijos direktorius Eugenijus Dajoras. - Tačiau dabar padėtis kritiška, nes brango miltai, brango kuras, brango razinos, saulėgrąžos ir kiti priedai".

Pasak E. Dajoro, žaliavos, reikalingos duonai kepti, brango apie 25-30 proc., o patys miltai - dvigubai. Anksčiau už aukščiausios rūšies miltų toną mokėdavo 630 litų, dabar - 1 180 litų.

Nedidinant kainų, pasak E. Dajoro, bendrovė neišgyventų: iki šiol dirbo be pelno, o vasarį - nuostolingai.

E. Dajoro skaičiavimu, jų bendrovės duona turėtų brangti apie 12 proc.

"Jeigu dabar mūsų juodos duonos kilogramas kainuoja apie 3,5 lito, tai po pabrangimo kainuos apie 4 litus", - skaičiavo E. Dajoras.

Aliejus jau pabrango

"Aliejus brango, nes brango žaliava", - paaiškino lietuviško aliejaus gamintojos - kooperatinės bendrovės "SV Obeliai" - direktorius Kęstutis Paškevičius.

Sausio antroje pusėje apie 6 litus kainavęs litras aliejus pabrango iki maždaug 8,5 lito. O žaliava, K. Paškevičiaus teigimu, brango 100 proc.

Kodėl brango būtent dabar, jeigu rapsų ir kitų aliejinių augalų derlius buvo nuimtas rudenį?

"Susieti paprasta: gyvename Europos Sąjungoje ir turime bendrą rinką. Lietuvoje užaugintos žaliavos kiekis kainų politikos Europos Sąjungos rinkoje nedaro beveik jokios. Visos kainos prisiderina prie pasaulinių bei Europos kainų ir nieko mes, mažiukai, negalime pakeisti", - aiškino K. Paškevičius.

Jo teigimu, aliejaus gamybai reikalingą produkciją auginantys ūkininkai turi pasirinkimą parduoti savo užaugintą žaliavą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

"Kam jam parduoti Lietuvai pigiau, jeigu jis užsienyje gali gauti brangiau?" - sakė K. Paškevičius.

Jo teigimu, nėra jokių garantijų, kad artimiausiu metu aliejus dar labiau nepabrangs: "Rinka šiandien absoliučiai neprognozuojama, o Lietuva nėra rimta rinkos žaidėja, galinti veikti kainas".

Šokdina Afrika

"Presto" kavinių atstovė Laima Mikelėnienė taip pat nenudžiugino - įmonė rengiasi branginti kavą. Nors, pasak pokalbininkės, kavą iki šiol prekiavo senomis kainomis.

"Kai gausime žaliavas kitomis kainomis, neišvengiamai kavą branginsime ir mes. O naujos žaliavos kainos bus kitokios jau netrukus - po mėnesio, poros. Vasarį dar nebranginsime", - sakė L. Mikelėnienė.

"Neišvengiamai turėsime branginti šokolado gaminius. Žaliavų kainos kyla kosminiu greičiu, ypač cukrus, kakavos produktai, riebalai, pabrango kartonas - pabrangs ir mūsų įpakavimai. Mes neturime kitos išeities išgyventi, kaip tik branginti produkciją", - sakė saldainių fabriko "Rūta" direktorius Algirdas Gluodas.

Pasak jo, tebemažėjant gyventojų perkamajai galiai sprendimai kelti produkcijos kainas yra labai sunkūs.

"Būtų galima eiti kitu keliu - gaminti iš pigesnių, bet prastesnių žaliavų, ir išlaikyti esamą kainą. Bet mes savo įmonės kokybės konstitucijos nenorime sulaužyti", - sakė A. Gluodas.

Gamintojo teigimu, jų gaminama šokolado produkcija jau balandį bus kitomis kainomis.

"Tinklines parduotuves apie produkcijos brangimą turim įspėti prieš mėnesį. Vasario 1 dieną dar neįspėjome, todėl nuo kovo 1 dienos dar neišeis pabranginti", - sakė A. Gluodas.

Jis pripažino, kad pastaruoju metu fabrikui, kaip ir visai pasaulinei šokolado rinkai, esminę įtaką daro politinė suirutė Afrikoje, Dramblio Kaulo Krante.

"Mažytė valstybėlė Afrikoje užaugina daugiau nei pusę viso pasaulio kakavos pupelių. Išrinktasis Dramblio Kaulo Kranto prezidentas negali ateiti į valdžią, nes senasis prezidentas neužleidžia vietos, politiniai nesutarimai blokuoja kakavos pupelių išvežimą iš šalies. Šios valstybėlės įkaitais tampame ir mes", - sakė A. Gluodas.

Esminio brangimo neplanuoja

UAB "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad vasarį duonos, miltų, aliejaus, kavos kainos šiame prekybos centre kilti neturėtų.

"Nebent gali kilti atskirų rūšių, gamintojų išvardintų produktų kainos, bet esminio visų šių produktų brangimo neplanuojama. Atskirų gamintojų produktų kainos koreguojamos nuolat, vieni pabrangsta, kiti kiek atpinga", - sakė L. Muižienė.

Didžiausia tikimybė, kad artimiausiu metu prekybos centre 6 proc. brangs visi miltai.

"Brangsta grūdai, brangs ir miltai. Aliejus, kava yra pasaulinėse biržose kotiruojamos prekės ir jų kainos priklauso nuo pokyčių pasaulinėse rinkose, o mes esame pasaulinės rinkos dalis", - sakė L. Muižienė.

Kava maždaug trečdaliu jau pabrango lapkričio viduryje - populiariausios kavos 250 gramų pakelis jau kainuoja per 10 litų.

Beje, praėjusią savaitę "Maxima LT" pranešė savo sąskaita penktadaliu sumažinusi populiariausių mėsos gaminių kainas. Esą atpigo 30 proc. šalto ir karšto rūkymo dešrų bei įvairių mėsos vyniotinių asortimento. Didžiausias Lietuvos prekybos tinkas skelbia kas mėnesį dėl to negausiantis 200 tūkst. litų pajamų. Atsižvelgus į pernykštę tinklo apyvartą, tai sudarytų mažiau nei 0,1 proc. mėnesio pajamų. Tame pačiame pranešime buvo priminta, kad prieš kelis mėnesius "Maxima LT" 15 proc. atpigino šviežią paukštieną.

Statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,8 proc.
Maisto produktai pabrango 0,4 proc., iš jų paruošti valgiai ir patiekalai - 6,2 proc., kakava, šokoladas ir cukraus saldumynai - 4,4 proc., džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai - 2,7 proc., grūdų malimo produktai - 2 proc.
Atpigo perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės - 4,7 proc., užgardai ir pagardai - 3,9 proc., paukštiena - 2,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, pernai mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, sumažėjo 9 proc.

"Šiemet kainos augs ir vidaus rinkoje"

Nerijus MAČIULIS, "Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
Pernai užsienyje parduodamų lietuviškų produktų kainos išaugo net 16,9 procento, o vidaus rinkoje realizuojama produkcija pabrango tik 4,1 procento. Galima teigti, jog dėl silpnos vidaus paklausos gamintojai kol kas didžiąją kainų didėjimo naštą perkėlė užsienio vartotojams. Tokie skirtingi kainų pokyčiai ypač akivaizdūs maisto produktų rinkoje. Maisto produktų parduodamų Lietuvoje gamintojų kainos praėjusiais metais sumažėjo 0,3 procento, o užsienio rinkoms parduodama produkcija brango 12,3 procento. Iš dalies tokį skirtumą galima paaiškinti skirtinga parduodamos produkcijos struktūra (į užsienį išvežama aukštesnės pridėtinės vertės produkcija), tačiau didelę reikšmę turėjo ir jau minėta silpna vidaus paklausa, neleidusi gamintojams didinti kainų.

Istoriniai duomenys rodo, kad vartotojų kainų pokyčiai keliais mėnesiais atsilieka nuo gamintojų kainų pokyčių, todėl artimiausioje ateityje galime sulaukti ir spartesnės vartotojų infliacijos. Deja, trumpuoju laikotarpiu rinkos ekonomikoje Vyriausybė turi ribotas galimybes kontroliuoti kainų pokyčius, tačiau tinkama monopolijų veiklos priežiūra bei konkurencijos visuose ekonomikos sektoriuose skatinimas yra pakankama priemonė leidžianti užtikrinti kainų pokyčius, atitinkančius objektyvius rinkos veiksnius.