Pirmadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad mažmeninės prekybos įmonės randa būdų, kaip nesilaikyti Seime šių metų balandį priimto Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo.
Parlamentaro teigimu, tai įrodo jo tik iš kelių įmonių gauta informacija.
Pasak A. Butkevičiaus, priėmus įstatymą, kuris turėjo sutramdyti piktnaudžiavimą, kai mažmeninės prekybos įmonės diktuoja kainų politiką tiekėjams, prekybininkai "sugalvojo šalia pagrindinių sutarčių pasirašyti dar papildomas sutartis, kuriose būtų numatyti papildomi mokesčiai, nors dokumentuose toks žodis "mokesčiai" nėra įvardijamas, kalbama apie papildomas "nuolaidas".
"Nuolaidos" nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos "nuolaida" skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 2 proc. arba nuo 2 iki 4 proc.“, - vardino socialdemokratų lyderis. Jo duomenimis, taip pat dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų.
Pasak A. Butkevičiaus, susumavus visas "nuolaidas", tampa akivaizdu, kad tiekėjas sumoka mažmeninės prekybos įmonėms nuo 12 iki 14 proc. papildomus mokesčius nuo didmeninės kainos.
"Oficialus prekybos įmonių taikomas antkainis, mano žiniomis, siekia 20-25 proc., o papildomi susitarimai yra konfidencialūs, viešai neskelbiami. Akivaizdu, jog vyrauja baimė, o mažmeninių prekybos įmonių tinklai tuo piktnaudžiauja“, - teigė parlamentaras.
Jo nuomone, akivaizdu, kad dėl slaptų susitarimų tiekėjai negauna pakankamai pajamų, mažėja gamybos konkurencingumas bei investicijos į gamybos modernizavimą, naujų produktų kūrimą, iškreipiama ir oficialioji statistika.
"Man labai įdomu, kaip mokesčių inspekcija vertina tokias pajamas, kurias gauna tos įmonės ir kaip apskaitomi mokesčiai?", - klausė politikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą