Ikiteisminis tyrimas dėl AB "Trinyčiai“ 65 metų bankroto administratoriaus Jono Mikalainio galimų nusikalstamų veikų buvo pradėtas pagal buvusių bendrovės darbuotojų skundą. Jame žmonės rašė, kad 22 mln. litų įvertintą bendrovės turtą administratoriaus įgaliotas atstovas pardavė nepateisinamai mažomis kainomis, todėl neužteko pinigų atsiskaityti su darbuotojais ir jie neatgavo 20 proc. privalomo sumokėti atlyginimo.
Ikiteisminį tyrimą pradėję Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad teismo nutartimi "Trinyčių“ bankroto administratoriaus įgaliotu atstovu paskirtas vilnietis J. Mikalainis sudarė įmonei nuostolingas patalpų nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir taip nuo 2003 m. lapkričio iki 2004 m. pabaigos tyčia iššvaistė svetimą jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančios AB "Trinyčiai“ turtą, kurio vertė - beveik 280 tūkst. litų.
"Nors tyrimą apsunkino tai, kad jis buvo pradėtas gerokai vėliau, nei buvo iškelta bankroto byla, visgi specialistams atlikus ne vieną įmonės ūkinės – finansinės veiklos tyrimą paaiškėjo, kad bankroto administratorius didžiules bendrovės patalpas įvairiems ūkio subjektams išnuomojo nuostolingai: patalpų nuomininkai už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, apsaugą ir kt.) bendrovei sumokėjo vieną sumą, o bendrovė minėtų paslaugų tiekėjams už tas pačias suteiktas paslaugas pervedė visai kitą, beveik 280 tūkst. litais didesnę sumą“, – turto iššvaistymo mechanizmą paaiškino kaltinamąjį aktą byloje surašiusi bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė.
Šeši buvę "Trinyčių“ darbuotojai byloje pareiškė po 160 tūkst. litų siekiantį civilinį ieškinį.
Už patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų.
Nuo 1936 m. veikusią Klaipėdos verpalų bendrovę "Trinyčiai" sužlugdė pasaulio rinkoje įsitvirtinę pigią produkciją siūlantys Uzbekijos, Pakistano, Indijos ir Turkijos gamintojai. Uostamiesčio verpalų bendrovė kelerius metus nesėkmingai ieškojo partnerių Europos Sąjungos šalyse, bet paskui nuostolingą gamybą bendrovės valdyba nusprendė nutraukti.
Po bankroto įmonės pastatus įsigiję verslininkai maždaug 5 hektarų ploto teritorijoje planavo pastatyti gyvenamosios ir komercinės paskirties kvartalą. Buvo išduotas statybos leidimas, teritorijoje stovėję seni pastatai buvo pradėti griauti dar 2007-aisiais. Tačiau krizė palietė ir žemę nuomojusios bei kvartalą planavusios bendrovę "VIPC Klaipėda" - jai pernai buvo pradėta bankroto procedūra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą