Baimės, jog pritrūksime lietuviškų bulvių, pasak Kėdainių rajono ūkininko Vidmanto Girdzijausko, kasmet apsodinančio apie 100 hektarų laukų vien bulvėmis, tikrai pagrįstos. Daržovių augintojai įspėja, jei valstybės požiūris į šį sektorių nesikeis, lietuviai cepelinus greit virs tik iš lenkiškų ar olandiškų bulvių.
Nelygi konkurencija
„Kiekvienais metais Europoje jaučiamas bulvių stygius. Lietuviškos bulvės į Angliją, Suomiją, Rusiją keliavo. Labai lengva užsienio šalims įvežti mums bulves pigiau, kai jų šalyse gaunamos net 4 kartus didesnės subsidijos. O lietuviai turi konkuruoti kaip lygiaverčiai. Juk nesąmonė“, – apmaudą liejo V. Girdziauskas. Jį piktina tai, kad daržovių ir vaisių sektorius kažkodėl paliktas nuošalyje.
„2013-iesiems cukriniai runkeliai buvo įrašyti į prioritetų sąrašą, taip pat pienas, mėsa, jiems yra nustatytas PVM sumažinimas. O daržovėms ir vaisiams, kurie rekomenduojami ir mokykloms, ir darželiams, kažkodėl nieko“, – keistu valdžios požiūriu į daržovių augintojus stebėjosi ūkininkas.
Valdžiai nerūpi
Jis teigė, jog jei Lietuvos valdžia ir toliau demonstruos tokį abejingumą daržovių ir vaisių augintojams, šiam sektoriui Lietuvoje iškils reali grėsmė išnykti.
„Tada valgysime modifikuotas daržoves, velniai žino kaip apdirbtas. O ką mes valgome šiandien? Kas pigiau. Kiekvienas prekybos tinklas kainomis orientuojasi į pirkėją, nes mūsų pirkėjo perkamoji galia menka. Šiandieniniai valgytojai daugiausia studentai ir seneliai, nes kiti emigravę“, – aiškino V. Girdzijauskas.
Ūkininko teigimu, absurdiška ir tai, jog tiek techninių kultūrų, tiek daržovių augintojams degalų limitas – vienodas.
„Daržovių augintojai, palyginti su grūdų augintojais, turi 5-6 kartus daugiau žemės dirbimo procedūrų. Lygiai tas pats, jei kalbėsime apie investicijas. Šiandien bulvių sėklos kaina 1,50 lito. Vienam hektarui reikia tonos bechlorių trąšų – jų kaina daugiau kaip 2000 litų. Vien sėkla ir trąšos hektarui kainuoja daugiau kaip 5000 litų, o kur pasodinimas, žemės apdirbimas, ravėjimas, kasimas, rūšiavimas, sandėliavimas – mažiausiai 10 tūkstančių litų investicija. O vienam hektarui grūdų užtenka ir 1000 litų investicijų“, – faktus bėrė ūkininkas.
Perkame lenkiškas
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, jog rinkoje lietuviškų bulvių nišą sėkmingai užėmė lenkiškos bulvės.
Pasak Z. Cironkienės, dėl taikomų reikalavimų labiausiai nukentėjo bulvių sėklininkystės sektorius.
„Noriu pabrėžti, jog mūsų daržovių augintojai ne tik griežtai kontroliuojami, bet ir už produkcijos patikras, tyrimus, moka didžiausius įkainius. Tai bulvių savikainą dar labiau padidina, o kartu ir jų konkurencingumą rinkoje, – teigė pašnekovė. – Tiems, kurie turi grūdų ūkį, gerokai paprasčiau. Jiems mažesni reikalavimai, mažiau patikrų.“
Z. Cironkienė akcentavo, jog prekinės kokybės bulves, tokių, kokių reikia pirkėjui, gana sunku išauginti.
„Taigi, ūkininkai traukiasi iš bulvininkystės, laukus grūdais užsėja, tuo labiau kad grūdų kainos pastaraisiais metais yra neblogos“, – kalbėjo ji.
Andriejus STANČIKAS, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
– Ar visuomenės susirūpinimas, kad greitai nebeturėsime lietuviškų bulvių, pagrįstas?
– Bent Lietuvos gyventojams saviems poreikiams bulvių bus išauginta. Mūsų šalyje yra gana stiprūs specializuoti bulvininkystės ūkiai, į kuriuos daug investuojama.
– Nenutiks taip, kad bulves išsiauginsime savo reikmėms, o parduosime užsieniui vien todėl, kad jis pasiūlo geresnę kainą?
– Aišku, galima tokią prielaidą daryti, tačiau, pavyzdžiui, Rusijos rinkai bulves augina ir kitos šalys. Gerokai išplėsti bulvių auginimo plotus mūsų šalyje nėra galimybių. Jeigu būtų išvystytas bulvių perdirbimo sektorius, tarkime, techninio krakmolo gamyba, tada būtų kita kalba.
– Kas lemia bulvių kainą?
– Lemia tai, kokios aplinkui rinkos. Šių metų bulvių derlius Vakarų šalyse nebuvo labai geras. Kai kur derliaus lietūs neleido nuimti. O mūsų bulvininkams rinkos buvo platesnės ir, be abejo, dėl to susidarė bulvių stygius. Bulvininkystės srityje didelių problemų neturėtų būti, kur kas didesnė problema yra kiaulininkystės sektoriuje. Už pusę milijardo litų mes perkame kiaulieną, o galėtume patys išsiauginti.
– Ūkininkai labiau linkę plotus užsėti grūdinėmis kultūromis, mažiau vargo nei auginti bulves.
– Augalininkystėje paprasčiausia auginti grūdus. Mažiau darbo rankų reikia, o grūdų kainos pastaruoju metu gana neblogos. Bulvių auginimas pasižymi sava specifika, problemomis, reikia ir investicijų daugiau. Vis dėlto ūkiai, kurie specializuojasi bulvių auginimo srityje, vargu ar pakeis savo veiklą. Neapsimokėtų bulvių sandėlių pritaikyti grūdinėms kultūroms.
– Ar yra atlikti tyrimai, kokių kultūrų mūsų šalyje auginama per daug, kokių trūksta, kokios problemos iš to kyla ir kokių sprendimų reikia?
– Abejoju, ar yra kas nors tokią analizę smulkiai atlikęs, ko mums reikia ir kokios tendencijos. Tačiau justi, kad einama paprastesniu keliu – auginama daugiausia grūdų, rapsų, kur mažiau darbo jėgos reikia.
Užsėtas plotas (tūkst. ha)
Bulvėmis Grūdinėmis kultūromis Javais
2008 m. 48,4 1058,7 1022,0
2009 m. 46,6 1151,2 1103,5
2010 m. 37,5 1096,6 1041,8
2011 m. 38,1 1121,2 1075,0
2012 m. 32,4 1212,9 1169,3
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą