Projektai
Ateityje Lietuvos gyventojai galės tikėtis daugiau socialinių paslaugų iš savo darbdavių.
Sekdami užsienio šalių patirtimi ir norėdami išlaikyti savo darbo jėgą, šalies pramonininkai inicijavo Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo rengimą.
Tokiu įstatymu būtų siekiama, kad ne įmonės apmokestinamo pelno, o kaštų sąskaita atsivertų galimybės organizuoti darbuotojams maitinimą, teikti kai kurias medicinos bei poilsio paslaugas ir pan.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, atlyginimas ne visada yra geriausia darbuotojų motyvavimo priemonė. Be to, ne visos įmonės turi pakankamai resursų ženkliai juos kelti.
"Pagal apklausas, žmonėms labiausiai rūpi lankstus darbo grafikas, kad jie galėtų nuvežti vaikus į mokyklą arba susitvarkyti svarbius reikalus, taip pat jie nori jaustis socialiai tvirtesni, t. y. kad susirgus būtų apmokėtas gydymas, sanatorijos" - sakė S. Besagirskas.
Kol kas, anot jo, darbdaviui investuoti į socialines paslaugas jokių paskatų nebuvo dėl nemažos mokesčių naštos. Tiesa, kai kurios įmonės investuodavo savo pelno sąskaita, tačiau tai esą ne visai teisinga.
"Vakaruose tai jau savaime suprantama - šalia kelių įmonių įsikuria vaikų darželis darbuotojų vaikams, mokykla, sporto klubas, baseinas ir pan. Darbuotoją tai labai motyvuoja ir atlyginimas tampa nebe toks svarbus. Pas mus šito - dar tik užuomazgos", - sakė S. Besagirskas.
Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas jau parengtas ir derinamas.
"Sulaukėm ir nuomonės, kad bus piktnaudžiaujama, valstybė nebesurinks pelno mokesčio. Tačiau mokesčių bus surenkama netgi daugiau, nereikėtų net pereinamojo laikotarpio, nes susikurtų daug naujų darbo vietų ir mokesčiai sugrįžtų kitaip. Pavyzdžiui, darbdaviai imtų statyti stadioną savo darbuotojams, medicininės paslaugos darbuotojams paskatintų privačių klinikų plėtrą", - sakė S. Besagirskas.
Darbuotojo ir darbdavio apmokestinimas: siūlymai
Daiva BRASIŪNAITĖ, Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktoriaus pavaduotoja
Kaip ir iki šiol nebus apmokestinama darbuotojo gauta nauda, kai tiksliai nenustatoma tenkanti kiekvienam konkrečiam darbuotojui; nauda, gauta darbdaviui apmokėjus įmokas už mokslą; darbdavio privalomai mokamos įmokos už sveikatos priežiūrą; darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir kt.
Be to, apmokestinamosios pajamos natūra, kurios bus gautos darbdaviui įgyvendinant socialines iniciatyvas, bus apmokestinamos taikant mažesnį 15 proc. tarifą. Dėl to dalies pajamų apmokestinimas, palyginti su dabartiniu, taip pat sumažės, pvz., konkretiems darbuotojams nupirkti abonementai į sporto klubus, darbdaviui neprivalomas darbuotojų gydymas ir reabilitacija sanatorijose ar profilaktoriumuose, darbuotojų maitinimas, įmonės pastatytų gyvenamųjų būstų pardavimas darbuotojams lengvatine kaina ir pan. (šiuo metu tokia darbuotojo gauta nauda apmokestinama taikant 24 proc. mokesčio tarifą).
Ministerija siūlo gyventojų gautą naudą darbdaviui įgyvendinant socialines iniciatyvas priskirti gyventojo apmokestinamosioms pajamoms atsižvelgdama į tarptautinę tokių pajamų apmokestinimo praktiką - visose valstybėse tokios pajamos yra apmokestinamos bent vienu lygmeniu (įmonės arba gyventojo).
Todėl siūloma tuo atveju, kai leidžiama įmonei apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną atitinkamas išlaidas priskirti sąnaudoms, darbuotojo gautą naudą atitinkamai apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Jeigu gyventojo gauta nauda neapmokestinama pajamų mokesčiu, nes negalima tiksliai identifikuoti konkretaus darbuotojo gautos naudos, įmonei leidžiama į sąnaudas įtraukti tik dalį tokių patirtų išlaidų.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą